ALGIRDAS ŽEMAITAITIS Dar besimokydamas Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje susidomėjau istorija, kraštotyra, knygų skaitymu. Užrašinėti tautosaką ėmiau būdamas dešimtoje klasėje, paragintas istorijos mokytojo Benedikto Orento.

GINAS ŽIEMYS Tautosakoje ir mitikoje retsykiais susiduriame su unikaliu reiškiniu – penkianare sistema, kurią sudaro moterys. „Karvutėje verpėjoje“ (AT 511) iš karvutės kraujo lašo išdygsta graži obelis. Paskinti obuolių ir pasemti vyno bando trys raganaitės ir našlaitė, o joms vadovauja Ragana.

DAINIUS RAZAUSKAS Pasak A. Vyšniauskaitės, velionį „išlydint į kapines, v ė l ė išeinanti pirmoji, atsisėdanti a n t pirkios k a m i n o ir sėdinti tol, kol velionį užkasa. Užtat Viduklės apylinkių žmonės sakydavo, jog mirusįjį išlydėjus reikia tuojau užkurti krosnį, kad visa negeroji dvasia iš namų išeitų.

JUOZAS KUCKAILIS Sakoma, kad gyvenime daug ką lemia atsitiktinumai. Vienas iš jų kalbininką prof. Juozą Balčikonį suvedė su paprasta kaimo moterimi, nuostabų liaudies dainų pojūtį išsiugdžiusia asmenybe, dzūke Juze Jurkoniene iš Mizarų kaimo

Su savamoksle liaudies menininke, šiemetine „Aukso vainiko“ laureate ELENA ADOMAITIENE kalbasi Juozas Šorys – Kokie Jūsų prisiminimai iš vaikystės, kur ir kaip augote?

VINCAS LAPINSKAS Naujųjų metų išvakarėse žmonės ilgai vakarodavo ir neidavo gulti. Visi laukdavo dvyliktos valandos ir Naujųjų metų pradžios. Jeigu atsigulei ir užmigai nesulaukęs Naujųjų, tai apsnūdęs ir neišsimiegojęs būsi visus ateinančius metus. Visi su nekantrumu laukdavo Naujųjų spėliodami, kokie jie bus: geresni ar blogesni, linksmesni ar liūdnesni.

NIJOLĖ MARCINKEVIČIENĖ Kalėdos – metas, kai į mus vėl atsigręžia motulė Saulė. Prasiveria Dangaus langai ir, stebuklinės šviesos paviliota, per aukštus kalnus, per žemus klonius su šyvais žirgais, nauju važeliu, geležiniais ratais, šilko botagais atvažiuoja Kalėda

JUOZAS ŠORYS Lietuvos liaudies kultūros centro rengiamo ciklo „Gimtis. Būtis. Mirtis. Pasaulėjautos ir pasaulėžiūros aspektai“ penktosios konferencijos „Tradicinės mitybos kultūra“, orientuotos ne tik į kultūrininkus, bet ir į „akademikus“