Paveldas
Bilionių bylojimai
Paskutinę sausio dieną Vilniuje buvo pristatytas naujas leidinys – „Pietų Medininkai: keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“ (Kaunas: Keliautojo žinynas, 2013). Jo autoriai Vytenis ir Junona Almonaičiai, išleidę jau ne vieną panašaus pobūdžio knygą, šį kartą kviečia į pačią Žemaitijos širdį – pietvakarinę Žemaičių aukštumos dalį, kur stūkso aukščiausioji jos viršukalnė – Medvėgalis (234,6 m), telkšo Dievytis ir Paršežeris, gimsta Yžnė,…
Pasakojimas apie kuršių karalius
Besidomintieji senųjų baltų istorija puikiai žino pajūrio kuršių gentį. Dabartinėje Vakarų Lietuvos ir Latvijos teritorijoje kadaise gyvenę be galo narsūs ir nuolat su skandinavais kariavę kuršiai ilgainiui tapo latvių ir lietuvių tautos dalimi, tačiau dar prieš tai ši gentis susidūrė su vokiečių kalavijuočių riteriais ir po virtinės kovų bei sukilimų buvo priversti pripažinti jų valdžią savo žemėje. XVI a. šaltiniuose…
Perkūno tabokinė
Baltiškųjų dievų paieškos nėra džiugios. Žinomi šaltiniai beveik išsemti. Labai daug kas prarasta. Tad religijotyrininkai priversti arba sijoti smėlį, iš kurio aukso trupiniai seniai išrankioti, arba murkdytis po pramanų pelkę. Du teonimus aptinkame mitinėje sakmėje apie Perkūno šeimą. Tekstas neduoda tikslaus atsakymo, tačiau tam tikri svarstymai šia tema gali būti perspektyvūs. Siūlome sakmę perskaityti drauge. Vienas žmogus pristojo už berną…
Miškas: vaizdinys ir simbolika
Rašyti apie miško vaizdinį ir simboliką senųjų europiečių pasaulėjautoje – užduotis nelengva vien jau todėl, kad aprėpti visus su miškais ir giriomis susijusius pasakojimus, padavimus, liaudies tikėjimus ir mitologinius siužetus būtų išties titaniškas darbas. Miškas nuo seno daug reiškė Europos kilčių gyvenime ir netgi veržlus miestų plėtimasis bei istorijos sąlygotas ištisų žaliųjų masyvų kirtimas neištrynė iš mūsų atminties atgarsių apie…
Tebevykstantis nusikaltimas
Šį surašymą suklosčiau nebepajėgdamas nepasakyti, kad mūsų Valstybės tvarkytojai po Baltijos kelio, kai Lietuva dar buvo tarsi baltas lapas, švarus laisvės ir teisingumo žodis, pirmiausiai sugebėjo taip gudriai, taip teisuoliškai ir šventuoliškai (privati nuosavybė juk nuo Dievo!), taip vikriai ją susiglobti į nuosavybės gardelius, kad po poros dešimtmečių tokio laisvo pasitvarkymo žmonės geriausiai pažįsta dviejų rūšių patirtį: viena, Juliaus Janonio…
Pasagos simbolika – namų laimė ir apsauga
„Jeigu nori, kad namie įsivyrautų santarvė ir gerovė – prikalk virš durų pasagą“ – toks yra visiems puikiai žinomas prietaras, kurio kilme paskatino susidomėti kažkada išsikeltas klausimas: kodėl šis senovinis arklio arba žirgo „apavas“ ilgainiui pradėtas sieti su sėkme, namų laime ir pilnatve? Renkant medžiagą šiam rašiniui teko pasinerti į senųjų legendų, prietarų ir mitų pasaulį. Pirmiausia atsakykime į klausimą,…
Smurtas bajorų šeimose XVIII amžiaus Vilniuje
Viena iš dabartinės Lietuvos visuomenės piktžaizdžių yra smurtas artimoje aplinkoje, dažniausiai šeimoje. Daugiausia prieš sutuoktines, sugyventines smurtauja vyrai, bet pasitaiko ir prievartos atvejų prieš sutuoktinius, taip pat prieš tėvus, įtėvius, vaikus, įvaikius, brolius, tolimesnius giminaičius. Taikomos prevencinės priemonės, griežtinami įstatymai, vyksta konferencijos, bet tokie nusikaltimai yra vieni iš sudėtingiausių, nelengva juos prevenciškai paveikti. Dažnai aukos nedrįsta kreiptis į teisėsaugos institucijas,…
Kūčių ruoša ir vakarienė Mištūnuose
Ratelį kap išneša Kūcion – ne Kūcion, ale dar prieš mazgojimą. Valais, čystinies, četvergas būna… Išneša ratelį, tai net po Naujų metų atneša. Jau neverpia nei suka siūlų kokių, nieko. Sako, jei verpsi, tavo ir plaukus laumės suverps. Nu, Kūcion jau neverpė, ne, jau neverps. Sako, ba tau laumės ir plaukus suverps. Pirtyj gi Kūcion būdavo laumės už krosnies. Sakydavo,…
Metų ciklas senuosiuose kalendoriuose
VITALIJUS MICHALOVSKIS Naujieji metai – simbolinė, sąlyginė data, tam tikra prasme tai „kultūrinio susitarimo“ reikalas. Jei dėl kokių nors istorinių, kultūrinių ar religinių aplinkybių Naujųjų metų šventimas būtų susietas su pavasario pradžia ar vasaros viduriu, tai mes turėtume kiek kitus atskaitos taškus ir kiek „pasislinkusį“ patį kalendorių.
Kas ty mariose?
VIDA ŠATKAUSKIENĖ Norisi kiek pratęsti ramesnes, mąslesnes susikaupimo nuotaikas, kurias prikėlė lapkritis, Vėlinių-Ilgių šventės, kupinos praeitin nugrimzdusių artimųjų atminimo. Jas lyg perima metų bei pasaulio baigmės ir jų atsinaujinimo laukimo laikas
