Apie senuosius Liukių dvaro (Vilkaviškio r., Meiliūnų k.) šeimininkus apylinkės žmonės neką beprisimena – šnekama tik tiek, kad dvarininko pavardė buvusi vokiška. Vietinė gyventoja Eugenija Ulevičiūtė-Kartavičienė (1925–2015) prisiminė savo senelio Kazio Ulevičiaus (apie 1853–apie 1943) pasakojimus apie šį dvarą. Esą jo špekteriai (prievaizdai) būdavę itin griežti, baudžiauninkus mušdavę kančiais per pečius. Vieną sykį du baudžiauninkai pjovę pradalges – vienas siauresnę,…

Ne tik minint Etnografinių regionų metus dera prisiminti asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino vertingais istoriniais, etnografiniais ar kalbiniais (tarminiais) duomenimis…

Poetas Adomas Mickevičius manė, kad prancūzų laivynas ir kariuomenė Rusiją galėtų užpulti šiaurėje – iš Rygos pusės, sėkmės atveju sukelti grėsmę Pskovui ir paralyžiuoti rusų karo veiksmus pietuose…

Turtingu ritualu išsiskiria Kūčių vakarienė. Tai sietina su ūkio darbų ciklo pabaigos vaišėmis, minimomis XVI–XVIII a. etnografiniuose šaltiniuose…

Manymas, kad žuvis yra visa ko pradžia, pagrindas, gyvūnas, teikiantis pasauliui gyvybę, ko gero, buvo visuotinis ir gyvavo ne vieną tūkstantmetį! Plg. lietuvių tikėjimą: „Da[ba]r sako: bacėnas atanešė, ė anksčiau – žuvys jam dav[ė] bernioką ar mergiotę“ (LŽ XIII 139, LŽ XX 1009); lietuvių folklore: žuvį (žuvis) gaudyti – priimti kūdikį (LŽ XX 1014); sužvejoti – priimti naujagimį (LŽ XX…

Mūsų kaimas vadinasi Kardokai. Jis yra dabartinėje Kazlų Rūdos savivaldybėje. Pasakojama, kad prie Višakio upės…

Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) buvo vedęs du kartus. 1789 m. jo žmona tapo Izabelė Lasocka (1764–1852), su ja susilaukė dviejų sūnų…

Drauge su dailininku Artūru Raila prieš keletą metų dalyvavome didelio masto meno projekte „Žemės galia“. Lankytasi Lince, Berlyne, Frankfurte prie Maino, rengtos A. Railos fotografijų, atskleidžiančių Lietuvos „žemės galias“, parodos. Po kurio laiko atėjo metas panašų tyrimą atlikti ir Vilniuje. Nors po tų darbų praėjo nemažai laiko, vis dažniau apima keistas jausmas, kad Vilniaus senamiesčio Pilies gatve žengdamas link Aušros…

Su pedagogu, išradėju, Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose (Jurbarko r.) įkūrėju dr. Justinu Stoniu kalbasi Juozas Šorys – Likimas ar „geri dėdės“ Jums suteikė galimybę Smalininkuose (Jurbarko r.) įsteigti plačios paveldosauginės aprėpties, retais eksponatais unikalų Senovinės technikos muziejų? Kaip radosi jo idėja ir sumanymas? – Kai pirmą kartą atvažiavau į Smalininkus, iškart pajutau, kad miestelio ir gyvensena, ir aplinka kitokia. Savita…

Šiais metais minime išskirtinės asmenybės – kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) – 155-ąsias gimimo metines. Lietuvos švietimo istorijos muziejus parengė jubiliejinę virtualią parodą „Atminties spalvų retrospektyva. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 155“, pasakojančią apie jo gyvenimą ir nuveiktus darbus švietimo ir kultūros srityje. Ypač didžiuojamės galėdami virtualioje parodoje pristatyti vertingą,…