Paveldas
Tacito aisčiai ir kregždės
Iššaukime gražią fejerverkų puokštę Publijaus Kornelijaus Tacito garbei, nes šiemet sukanka 1 920 (!) metų, kai šis romėnų šviesuolis apie 98 m. pasauliui šį bei tą pranešė apie aisčius, gyvenančius prie Svebų (Baltijos) jūros. Dabartiniais laikais kiekvienas Tacito žodis yra auksavertis.
Apie brangią žemę, kurią saugojo ženklai ir į kaupus įkastos žvėrių galvos
XV–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bene vertingiausias turtas buvo žemė ir dvarai. Tai užtikrino šeimos ekonominį stabilumą ir socialinį statusą. Tačiau egzistavo ne tik žemės panauda, bet ir būtinybė saugotis nuo į ją besikėsinančių žemvaldžių. Pavyzdžiui, siekiančių suklastoti ir pakeisti valdos ribas arba savavališkai užsėti atokesnį sklypą ir taip jėga jį užvaldyti. Apsidraudžiant nuo šių pavojų buvo itin svarbu…
Modernybė ir kaimų paveldas
Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis? 2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Rural History 2017“, skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos organizuojamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje.
Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos
Pokario metais mūsų krašte gyvavo labai daug partizaniškų dainų (taip vadinome visas antitarybines dainas – ir tremtinių, ir apie skausmingą ar pašaipą keliančią tarybinę tikrovę). Mama jų mokėjo daugybę.
Karių ir menininkų giminė nuo Nemuno krantų
…Lietuvą kūrė ne tik garsūs politikai, intelektualai, visuomenės veikėjai, bet ir mažai kam žinomi, užmiršti žmonės, neretai gimę ir užaugę paprastų valstiečių šeimose.
Palangos parko vartai
„…trečiajame etape yra numatyta atstatyti prie senojo tvenkinio buvusią ledainę, sutvarkyti sargo-sodininko namelį, Birutės kalno želdinius ir galbūt atkurti kai kurias perspektyvas prie grafų Tiškevičių rūmų.“
Saulele motinėle…
Senajame baltų pasaulėvaizdyje, įleidusiame šaknis ir į lietuvių tautos sąmonę ir ganėtinai gyvybingame, dangaus erdvė su joje esančiais dangaus kūnais buvo modeliuojama pagal žemiškojo žmonių pasaulio pavyzdį. Joje aptinkame „motiną“, „tėvą“, „seserį“, „brolį“, kuriuos kaip tik ir įprasmina bei reprezentuoja dangaus šviesuliai. Jie tapo klišėmis, netgi archetipais, įsitvirtinusiais lietuvių ir latvių tautosakoje, daugeliu atvejų tam tikrame kontekste jie tradiciškai…
Dagestano moterų kalniečių tatuiruotės
Pradžioje iš H. Ismailovo buvo tik šaipomasi. Kas galėjo pamanyti, kad po kuklių kalniečių sukniomis gali būti ištatuiruoti vyrų ir moterų lytiniai organai, svastikos ir šešiakampės žvaigždės? Kilo įtarimų, kad iki tol niekam nežinomas darginas visa tai išgalvojo tenorėdamas išgarsėti. Ir kas gi leis jam apžiūrinėti svetimas moteris?
Kolekcininko pasakojimai apie kunigus Konstantiną Paulavičių ir Nikodemą Švogžlį-Milžiną
Prieš trejus metus įsigijau seną nuotrauką. Joje buvo nufotografuoti kunigai ir vyskupas. Tarp kitų – ir kunigas Konstantinas Paulavičius. Šią nuotrauką įsigijau iš alytiškio kolekcininko Ginto Kursevičiaus. Kartu dar įsigijau ir Želvos kunigų nuotraukų. Prisimenu G. Kursevičiaus pasakojimus apie kunigus, kurie iš savo parapijų buvo perkelti į Dzūkiją. Šis kolekcininkas rinko visa, kas susiję su religija: fotografijas, religinius paveikslėlius,…
Įmonės „Stantien & Becker“ veikla Palangoje XIX a. pabaigoje
Palanga kaip gintaro apdirbimo centras ypač išgarsėjo XIX a. antroje pusėje. Remiantis Richardo Klebso knyga „Gewinnung und Verarbeitungdes Bernsteins“ („Gintaro gavyba ir apdirbimas“), išleista 1883 m., aiškėja, kad vokiečių firma „Stantien & Becker“, tuo metu kasusi gintarą iš Kuršių marių dugno ties Juodkrante, Palangoje buvo įkūrusi gintaro apdirbimo fabriką. R. Klebsas buvo Karaliaučiaus universiteto profesorius ir šios įmonės patarėjas.…
