Parodos
Neraudojimai ir vienatvė prie langų
Latvijos nacionalinio meno muziejaus betoniniuose pusrūsiuose Elitos Ansonės kuruojama paroda „Tik neverk! Feministinės perspektyvos Latvijos mene: 1965–2023“ (veikia iki spalio 15 d.) pasitinka taikliu sovietinės lyčių lygybės iliuzijos problematikos ir konteksto aprašymu.
Buvau parodoje „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“
Parodoje ėmiau galvoti, kad Grinkevičiūtės ryžtas nepražūti ir liudyti verti didesnio iššūkio mieliems nūdienos parodų lankytojams. Ar mes esam priversti kam nors priešintis? Ar yra tarp mūsų žmonių, kurie turi numirti, užmiršti, nemąstyti, nepastebėti, nieko nežinoti?
Margumynas
● Taip jau išeina, kad rugsėjis ir spalis – darbingiausi metų mėnesiai. Kažkuo tai susiję su naujais mokslo metais: vieni metasi į mokslus, kiti į paraiškų pildymą. Pasipila renginiai – ne tik nespėji į juos vaikščioti, bet ir per pranešimus apie juos nieko neberandi pašto dėžutėje. Šiemet dar pasitaikė Britanijos karalienės laidotuvės; įspūdingos anglikonų apeigos iš Vestminsterio, primenančios teocentrizmo mistiką,…
Menas, stipresnis už erdvę
Su Lukiškių kalėjimu mano santykis komplikuotas. Ir kaip vilnietės, ir kaip devintojo dešimtmečio paauglės – kai išėjus į gatvę nereikšdavo, kad iš jos grįši. Nusikaltimai į gatves ateidavo iš už kalėjimo tvoros ir atvirkščiai. Įsivaizduokim, ką žmogus gali padaryti baisiausio kitam žmogui, vaikui ar gyvūnui, – visi tie „žmonės“ pabuvo erdvėje, dabar tapusioje pramogų, laisvalaikio ir biurų zona, kurioje vyksta…
