Mums rašo

Blogieji globalistai ir gerieji antiglobalistai, arba Antimartinkus

Mums rašo Atsitiktinai ir pavėluotai gautame praėjusių metų „Šiaurės Atėnų“ 45 numeryje radau p. Andriaus Martinkaus (toliau – p. A. M.) straipsnį „Aksominis“ genocidas, „aksominės“ revoliucijos ir „neskaidrūs“ rinkimai“.

Mums rašo

Ap­ti­kau „Šiau­rės At­ėnuo­se“ (I.18) to­kį straips­ne­lį – To­mo Mar­cin­ke­vi­čiaus „Gra­jaus­ki­nė ho­me­o­pa­ti­ja: trys la­šai ma­nie­ros pa­pras­tu­mo ki­bi­re“. Šiek tiek nu­si­ste­bė­jau – pa­si­ro­do, kiek ne­apy­kan­tos ga­li su­kel­ti to­kia ne­kal­ta kny­gai­tė. Ta­čiau nuo­mo­nė yra nuo­mo­nė – šven­tas rei­ka­las, re­cen­zen­to va­lia ją tu­rė­ti ir reikš­ti.

„Absurdiškos klaidos“, arba Vertėjo pamąstymai

Mums rašo 2012 m. ko­vo mė­ne­sį „Šiau­rės At­ėnai“ kny­gų sky­re­ly­je iš­spaus­di­no Gra­ži­nos Ma­to­nie­nės re­cen­zi­ją „Tarp ne­įpras­tu­mo ir tai­syk­lin­gu­mo“, de­ja, ta­da ją pra­žiū­rė­jau, nes, pri­si­pa­žin­siu, šį laik­raš­tį skai­tau ne vi­sai re­gu­lia­riai. Kad ir pa­vė­luo­tai, nu­spren­džiau į ją at­si­liep­ti

Mums rašo

Publikacijos „Ak­so­mi­nis“ ge­no­ci­das, „ak­so­mi­nės“ re­vo­liu­ci­jos ir „ne­skaid­rūs“ rin­ki­mai“ la­ko­niš­kas tę­si­nys „Šiau­rės At­ėnų“ skai­ty­to­jai re­gu­lia­riai su­pa­žin­di­na­mi su An­driaus Mar­tin­kaus kū­ry­ba. Nau­jau­sia pub­li­ka­ci­ja 2012 m. lap­kri­čio 30 d. Nr. 45 (1111) dar kar­tą pa­tvir­ti­no ne­ei­li­nį au­to­riaus li­te­ra­tū­ri­nį ta­len­tą

Eti­ke­čių kli­ja­vi­mo va­jus

TO­MAS TAŠ­KAUS­KAS Po spa­lio pra­džio­je ka­ta­li­kiš­ko jau­ni­mo or­ga­ni­zuo­tų tai­kių pro­tes­tų prieš ma­ni­pu­lia­vi­mą re­li­gi­niais sim­bo­liais vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­gir­do gau­sy­bė kal­ti­ni­mų fun­da­men­ta­liz­mu, sim­pa­ti­jo­mis cen­zū­rai ir fa­šiz­mui. Tik­ras eti­ke­čių kli­ja­vi­mo va­jus!

My­li­mi ir ne­my­li­mi „Va­ka­rai“

ANDRIUS MARTINKUS Ka­dan­gi var­gu ar pra­smin­ga bū­tų ti­kė­tis su­tai­ky­ti to­kias skir­tin­gas po­zi­ci­jas, pa­dė­ko­jęs Lai­man­tui Jo­nu­šiui („Š. A.“, VIII.24) už ge­rus žo­džius („Nė­ra abe­jo­nės, kad au­to­riaus po­zi­ci­ja yra rim­tai ap­mąs­ty­ta, ku­pi­na nuo­šir­daus su­si­rū­pi­ni­mo [...]“), tiesiog su­re­a­guo­siu į kai ku­rias jo kri­ti­nes pa­sta­bas.

Trum­pas ži­ra­fų at­sa­ky­mas Jū­ra­tei

KĘS­TU­TIS NA­VA­KAS AK­VI­LĖ ŽI­LIO­NY­TĖ Pra­ei­ta­me laik­raš­čio nu­me­ry­je Jū­ra­tės Vi­soc­kai­tės bu­vo­me (su ke­liais ki­tais au­to­riais) įtar­ti ge­rų ma­nie­rų sto­ka, tar­si bū­tu­me sve­čiuo­se iš­vo­gę si­dab­ri­nius šaukš­te­lius. Iš­lei­do­me kny­gą „Vi­si laiš­kai – ži­ra­fos“, bet jo­je ne­nu­ro­dė­me, kad teks­tai prieš tai spaus­din­ti „Šiau­rės At­ėnuo­se“.

Ku­riant nau­ją mi­tą

LAIMANTAS JONUŠYS Ši va­sa­ra „Š. A.“ pa­si­žy­mė­jo iš­ki­liais An­driaus Mar­tin­kaus ra­ši­niais apie mus apė­mu­sį ci­vi­li­za­ci­nį blo­gį (VI.15 ir VII.20) ir vie­nu blai­viu at­sa­ku į šį ka­tast­ro­fiz­mą (VI.29), tad šią po­le­mi­ką ir pra­tę­si­me.

Ge­rų ma­nie­rų sto­ka

JŪ­RA­TĖ VI­SOC­KAI­TĖ „Šiau­rės At­ėnai“ per sa­vo ne­il­gą, šlovingą re­a­lios ne­pri­klau­so­my­bės gy­ve­ni­mą pa­ren­gė ir iš­lei­do į švie­są ke­lias de­šim­tis kny­gų. Dau­giau nei bet ku­ris ki­tas pe­rio­di­nis lei­di­nys.

Dekonstruojant mitą

Mums rašo ANDRIUS MARTINKUS Keliais pastebėjimais pratęsti pastarąjį savo tekstą („Šiaurės Atėnai“, VI.15) buvau numatęs dar iki Edžio Kriaučiūno reakcijos („Šiaurės Atėnai“, VI.29). Tačiau oponento straipsnis verčia kai ką koreguoti, nes kitaip nebūtų išvengta tam tikrų nesusipratimų, o skaitytojui galėtų susidaryti įspūdis, kad aš mąstau taip, kaip rašo Edis Kriaučiūnas