Mitologija

Ins­tink­tai, ar­che­ti­pai ir pa­sau­lio pa­bai­ga

ELONA ILGIUVIENĖ Se­niai no­ri­si pa­ana­li­zuo­ti šiuo me­tu la­bai stip­riai žmo­ni­ją vei­kian­tį pa­sau­lio pa­bai­gos vaiz­di­nį ir su juo su­si­ju­sias psi­chi­kos ap­raiš­kas.

Pa­sau­lis bai­gia­si, mi­tas tę­sia­si

VY­TAU­TAS KIN­ČI­NAI­TIS Su­sier­zi­nus dėl skait­me­ni­nės ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mo apie pa­sau­lio pa­bai­gą ga­ju­mo, ver­tė­tų nu­si­gręž­ti nuo kom­piu­te­rio ir nu­pur­ty­ti dul­kes nuo Mir­ce­os Elia­dės „Am­ži­no­jo su­grį­ži­mo mi­to“.

Kur veda Merkurijus?

DAINIUS RAZAUSKAS Iš tikrųjų Merkurijaus vardo kilmė nėra visai aiški, šaknimis jis siekia etruskus, tačiau tarp romėnų autorių yra nusistovėjusi jo sąsaja su lotynų kalbos žodžiais merx „prekė“, mercari „pirkti“, merces „užmokestis, atlyginimas, kaina“, mercatus „prekyba, prekiavimas; prekyvietė; rinka“, mercatura „prekyba“, mercator „pirklys“

Senovės graikų meilės kerai

Helenistinei kultūrai, stereotipiškai laikomai blaivia ir racionalia, buvo būdingi tikėjimai įvairiomis maginėmis praktikomis, jas išpažįstančiųjų manymu, turėjusiomis padėti ne tik anapusiniame, bet ir šiame, žemiškajame, pasaulyje. Vienas tokių požymių – daugybė kerėjimų, be kurių tūlas graikų pilietis negalėdavo išsiversti

Kelionė į anapusinį pasaulį

ANDRZEJ SZCZEKLIK Ar mirtis viską užbaigia? Kartą ir visiems laikams? Išnyksime lyg dūmai, be pėdsakų. Išsisklaidysime ore. Tęsinio niekados nebus. Su ta mintimi nesitaikstė senovės egiptiečiai. Niekas neskyrė tiek dėmesio mirčiai kaip jie. Gal todėl, kad gyveno trumpai.

„Eglė žalčių karalienė“: gyvybės ir mirties domenas

EUGENIJUS ŽMUIDA Pasaka yra sąlyginis „Eglės žalčių karalienės“ apibūdinimas. Ją nagrinėjusieji ne kartą buvo sustoję ties tokiu apibrėžimu, sakydami: tai neįprastas, netipiškas, atviros struktūros kūrinys. Pasaka vadinti netikslu, nes nėra laimingos pabaigos. „Eglė žalčių karalienė“ baigiasi tragiškai.

Raganos kalendorius

GINAS ŽIEMYS Templum – tempus Anot Mircea Eliadės, norint gyventi pasaulyje, reikia jį sukurti. Indėnų algonkinų šventnamis (templum), kuriame vyko iniciacijos, vaizdavo Visatą. Jo stogas simbolizavo dangaus skliautą, grindys – žemę, o keturios sienos – keturias pasaulio šalis.