Humanitaras turi misiją, jis negali užsidaryti savo terpėje, jis turi eiti į pasaulį. Humanitaras turėtų būti kaip klajojantis misionierius, kaip migrantas, kaip filosofas ikisokratikas graikų pasaulyje: svetimu besijaučiantis svetimšalis. Būti svetimšaliu savo paties šalyje reiškia į viską žiūrėti tokiu žvilgsniu, kuriam niekas nėra savaime suprantama, akivaizdu; kuris ne tik nesidalija su visais visiems bendra doxa, sensus communis, bet ir juos griauna. Ir jo tikslas – priversti migruoti sąmones.