LiteratūraVertimai
Štai taip Zaratustra valgė
WOODY ALLEN Niekas taip neįaudrina intelektualų bendruomenės ir neįžiebia akademikų ginčų, panašių į tuos, kurie kyla pro mikroskopą stebint vandens lašą, kaip didžio mąstytojo nežinomo veikalo atradimas. Neseniai keliavau į Heidelbergą įgyti retų devyniolikto amžiaus dvikovos randų ir visiškai netikėtai aptikau kaip tik tokį lobį.
ALEŠ ŠTEGER. Eilės
Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas Alešas Štegeris (g. 1973) garsėja ne tik poezija, bet ir didžiule kelionių aistra. Kartą, dar prieš pradėdama versti jo kūrybą, viename iš slovėniškų portalų skaičiau straipsnį, kuriame poetas buvo apibūdintas kaip vietoje nenustygstantis žmogus, kurio kūrybai ir asmenybei reikia daug erdvės. Neilgai trukus sutikau A. Štegerį ir įsidrąsinau paklausti, ar jis galėtų išgyventi be kelionių.
Tuba ir nakties reikšmė
ŠAHRNUŠ PARSIPUR Šahrnuš Parsipur gimė 1946 metais Teherane, Teisingumo ministerijos tarnautojo šeimoje. Baigusi mokyklą įstojo į Teherano universitetą studijuoti sociologijos. Dar besimokydama universitete įvairiuose Irano literatūriniuose žurnaluose paskelbė kelis trumpus apsakymus ir straipsnius. Maždaug nuo 1960 metų Irane vis labiau kilo nepasitenkinimas šacho valdžia, šalyje tarpusavyje dėl vietos rungėsi komunistų ir islamistų pogrindinės politinės partijos.
ROBINSON JEFFERS. Eilės
Renkuosi kapą Sakiau jums kartą eilėmis – nesvarbu, ar skaitėt jas, ar ne, Apie nuostabią vietą, kur elniai sunkiai sužeisti Ateina mirti; jų kaulai guli pramaišiui mažose Kapinaitėse Po lapais prie mirguliuojančio kalnų upokšnio, ir jei Tie elniai turi sielas, joms tai patinka, patenkinti Ragai ir kaulai.
H. D. (Hilda Doolittle). Eilės
Kaitra O vėjau, praplėški šį karštį, įsirėžk į jį, sudraskyk jį į gabalus.
Iš „Užrašų knygutės“
JIDDU KRISHNAMURTI Pasaulinėje dvasinių mokymų tradicijoje ryškų pėdsaką palikęs indas Jiddu Krishnamurti nuo 1961 m. birželio 18 d. iki 1962 m. kovo 19 d. pats nežinodamas kodėl rašė dienoraštį. 1976 m. beveik neredaguotas jis buvo išleistas atskira knyga. Aprašant aplinką ir dvasinę būseną jame ne kartą minimas ir kūną kamuojantis didžiulis skausmas.
Atvykėlės pasakojimai
SONIA AVISHERVAN Ištrauka iš tekstų ir fotografijų ciklo Turėjau skelbti šlovę Tų, kieno šlovę skelbiu, Aš nepažįstu.
Artėjant
DAVID MALOUF Visai neseniai buvo toks laikas, kai dėdę Čarlį matydavome dukart per metus – per Velykas ir per Kalėdas. Atvykęs iš Sidnėjaus, drauge su mumis po mišių jis sėsdavo valgyti prie močiutės didžiojo stalo. Mes – sekmininkai. Tikime, kad visa, kas parašyta Knygoje, yra gryniausia tiesa be klaidelės. Kaip parašyta, taip ir yra. Vieni iš mūsiškių turi kalbų dovaną,…
Čia ilsisi ramybėje
VÁCLAV PANKOVČÍN Autobusas toliau nebevažiavo. Adamas Leideris išlipo Žemutiniame Fakliake. Iki Marakešo teko eiti pėsčiomis. Buvo suirzęs: traukinys pavėlavo gal dešimčia minučių, ir jis nespėjo į autobusą, važinėjantį tik du ar tris kartus per dieną – visai to nesitikėjo. Kito autobuso būtų turėjęs laukti apskrities mieste tris su puse valandos, tačiau taip ilgai laukti jam nesinorėjo, ir jis verčiau įlipo…
Stiliaus pratimai
RAYMOND QUENEAU Tai tekstai, išversti iš prancūzų kalbos per pradedančiųjų vertėjų dirbtuves, 2010 m. gegužę surengtas Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos. Jas vedė Akvilė Melkūnaitė, konsultavo dr. Rita Miliūnaitė. Turėjome prabangą dvi dienas diskutuoti apie minties ir kalbos subtilybes, puikus pagrindas diskusijoms – prancūzų rašytojo Raymond’o Queneau (Reimono Kenò, 1903–1976) knyga „Stiliaus pratimai“ (Exercices de style, 1947).
