TONY GLOEGGLER Mano brolis buvo pakeliui pas dantistę, kai antrasis lėktuvas įsirėžė keturiais aukštais žemiau nei jo darbovietės biuras. Niekada daugiau nebepasakojo apie vyruką, tarpininkaudavusį futbolo lažyboms

MA­REK ZA­GAŃCZYK Gra­žiau­sias ke­lias į slė­nį ve­da siau­ru plen­tu iš Mon­te­pul­ča­no. Ne­daug prie jo sta­ti­nių ir ju­dė­ji­mas ne­di­de­lis. As­fal­to juos­ta bė­ga tarp vy­nuo­gy­nų, iš­dės­ty­tų ma­lo­niais akiai ge­o­met­ri­niais raš­tais. Ša­lia jų pie­vos ir pu­šų gi­rai­tė. Kur ne kur aguo­nos ir ro­žės čia pat, ša­lia vy­nuo­gie­no­jų juos­tų

JEV­GE­NIJ REIN Tai at­si­ti­ko prieš dau­ge­lį me­tų, rug­pjū­čio 20-ąją. Rug­pjū­čio 20-oji – Va­si­li­jaus Ak­sio­no­vo gi­mi­mo die­na. Jau bu­vo iš­ėju­sios pir­mo­sios Ak­sio­no­vo kny­gos „Žvaigž­dė­tas bi­lie­tas“ ir „Apel­si­nai iš Ma­ro­ko“*. Jis bu­vo įžy­mus, vi­sų my­li­mas, su jo var­du bu­vo sie­ja­ma ru­sų pro­zos at­gai­va.

Pilkaakis karalius Šlovinu skausmą – tai mano lemtis! Mirė karalius pilkom akimis. Rudenio vakaras buvo tvankus. Vyras, parėjęs trumpam į namus, Sakė: „Anądien medžioklėj šernų Kūną po ąžuolu rado senu.

OL­JA SA­VI­ČE­VIĆ-IVAN­ČE­VIĆ Bu­vo anks­tus ry­tas, kai jis pa­su­ko į au­to­ma­gist­ra­lę, o ta­da už po­sū­kio iš­vy­do mer­gi­ną, iš­kė­lu­sią nykš­tį. Mer­gi­na sto­vė­jo prieš kaž­ko­kią smuk­lę pa­ke­lė­je, jo­je bu­vo ga­li­ma už­si­sa­ky­ti ėrie­nos, aikš­te­lė­je pa­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį ir per­nak­vo­ti, bet da­bar bu­vo už­da­ry­ta.

ADAM SZCZUCIŃSKI Ar­ly­je Pir­mą kar­tą per dvi­de­šimt me­tų ruo­šiuo­si ke­liau­ti su tė­vu. Rug­pjū­čio nak­tis šal­ta, skais­čiai švie­čia mė­nu­lis. Krau­na­mės daik­tus sku­bė­da­mi, ge­na­mi vei­kiau nuo­ty­kių troš­ki­mo ne­gu bū­ti­nu­mo. Du su­au­gę vy­rai, be­si­kal­ban­tys rim­tai tik apie spor­tą ir orą.

Knyga „Eilėraščiai, kurie žeidžia. Poemfone poetų malonumas ir skausmas“ (Verses that Hurt. Pleasure and Pain from the Poemfone Poets, New York: St. Martin’s Press, 1997) atsirado ne visai įprastu būdu: visi eilėraščiai buvo įskaityti telefonu. Vienas knygos sudarytojų Jordanas N. Trachtenbergas pripažįsta, kad impulsyviai gimusi idėja nebuvo labai nauja