RO­GER SCRU­TON Lei­do­me, kad per daug da­ly­kų šia­me pa­sau­ly­je bū­tų įkai­no­ti Nuo pat ci­vi­li­za­ci­jos iš­ta­kų žmo­nės sky­rė da­ly­kus, ku­riais ga­li­ma lais­vai keis­tis rin­ko­je, nuo da­ly­kų, ku­rie per daug ar­ti­mi mums, kad jais bū­tų pre­kiau­ja­ma. Dva­si­nes gė­ry­bes su­ter­šia ar­ba su­nai­ki­na ban­dy­mas jo­mis pre­kiau­ti.

OLJA SAVIČEVIĆ-IVANČEVIĆ Yra pa­sa­ko­ji­mas, apie ku­rį gal­vo­ju iš­ti­sas die­nas. Tie­są pa­sa­kius, apie jį gal­vo­ju jau dvi­de­šimt me­tų, bet tik vi­sai ne­se­niai su­pra­tau, kad tai ga­lė­tų bū­ti pa­sa­ko­ji­mas.

MA­REK ZA­GAŃCZYK Ka­pa­vie­tė yra ne­to­li Sar­te­a­no. Pa­čia­me mies­te vei­kia ar­che­o­lo­gi­jos mu­zie­jus, tu­rin­tis pui­kią et­rus­kų me­no ko­lek­ci­ją, nors ma­žai kas už­su­ka jos pa­si­žiū­rė­ti. Ne­pri­si­me­nu, ka­da su­ži­no­jau apie ka­pa­vie­tės at­ra­di­mą ir ka­da pir­mą kar­tą pa­ma­čiau ją puo­šian­čių pie­ši­nių spal­vo­tas nuo­trau­kas.