LiteratūraVertimai
Paskutinė vakarienė
Lygiai prieš 34 metus, balandžio 11-ąją, nuo plaučių vėžio mirė vienas garsiausių XX a. prancūzų poetų – Jacques’as Prévert’as. Liko žaismingi ir provokuojantys eilėraščiai. Vieną tokių provokacijų artėjant Velykoms siūlau „Šiaurės Atėnų“ skaitytojams.
Poezija
Michaelas Hartnettas (1941–1999) – vienas ryškiausių šiuolaikinių airių poetų, rašęs abiem gimtosiomis – airių ir anglų – kalbomis. 1974 m., nusprendęs palikti Dubliną ir persikelti į provinciją, jis ketino susigrąžinti sąsajas su airių kalba. Rinkinys „Atsisveikinimas su anglų kalba“ („A Farewell to English“) žymėjo poeto norą ateityje rašyti tik airiškai. Turbūt tas „airiškumas“ mane ir sužavėjo, kai dar besimokydama gimnazijoje…
Prakeikta vieta
Marianas Sworzeńis – lenkų rašytojas, teisininkas, kelių romanų, sceninių kūrinių autorius. „Dabar važiuojame į rusų inteligentijos sostinę.“ Kas ir kokiomis aplinkybėmis tai pasakė? Ir kokią sostinę turėjo omenyje? Atspėti būtų sunku, nes neturėta omenyje nei Maskvos, nei Peterburgo. Bet iki tos sostinės nusikasiau praeitų metų rugpjūtį: čia kalbama apie Karelijoje esantį Medvežjegorską. Tada, kai minėtus žodžius savo draugams kaliniams, siunčiamiems…
Suvokti Rusiją, arba Apie Czesławo Miłoszo rusiškus susidomėjimus
I. Rusija Czesławo Miłoszo gyvenime atsiranda dar vaikystėje, o jo kūryboje figūruoja nuo ankstyvosios jaunystės.
Laiškas sūnui
Vienas ryškiausių šiuolaikinių slovėnų rašytojų, Alešas Štegeris, bestebėdamas vitriną Romoje, sprendė klausimus, kaip galėtų rašytojas nugalėti savo baimes ir kokioje situacijoje jis turėtų atsidurti, kad vienintelis kelias išsivaduoti būtų rašymas kaip psichologinė reakcija. Literatūra dažniausiai „pabėga“ nuo to, kas jau suplanuota. Tai, kas kalbą atveda į gyvenimą, yra atsitiktinumas – vieta, kur žodžiai tampa kūnu, laikas, kai buvo rašoma, ir…
Baroko lyrika
Simonas Dachas (*1605 Pervalkoje †1659 Karaliaučiuje) – vokiečių baroko poetas, Karaliaučiaus rašytojų ir muzikų draugijos „Moliūgų pavėsinė“ (Kürbishüttengesellschaft) žymiausias atstovas. Kaip ir kiti XVII amžiaus poetai, Dachas rašė daug proginės lyrikos, skirtos vestuvėms, laidotuvėms, iškilmingoms valstybinėms progoms, ir išpopuliarėjo tarp Prūsijos aristokratų ir biurgerių. Pats poetas saviironiškai pažymėjo: „Žodžiu, kai yra vestuvės arba lavonas, tuojau pat dainų kreipiamasi į mane…
Nevėžis
Nevėžio upė laukinė, nežabota, basa kaimietė dryžuotu sijonu. Kėdainiuose rami lyg tvenkinio sietuva, o Šeteniuose, Šventybrastyje – čia jos krantai tvinsta, srovė toliau lyg permatomą uždangą audžiantis vorelis, bet krantai! Bangos pilnos žalumos tiškalų, laukinių, vienas ant kito užslenkančių pavidalų. Grubūs Vincento drobių potėpiai. Šalia plytinčioje pievoje ganosi karvės. Kai prisiartinu, jos prieina, net įsitempia grandinės, pritvirtintos prie įsmeigtų į…
Vilniuje
Vilnius. Bažnyčių bokštais paremtas sunkus dangus. Ore tvyro kepamos duonos kvapas. Debesys dėl kažin kokių paslaptingų srovių grūdasi į nepaprastas figūras, primenančias tai raitelį ant žirgo, tai pabaisą, liepsnas svaidantį slibiną, tai vėl berniuką su šunimi, mergaitę su balionėliu. Kažkur aukštai sklendžia orų srovės nešamas grakštus vanagas, įsivaizduoju sau, kad girdžiu jo klykavimą. Klajojame siauromis senamiesčio gatvelėmis, akligatviuose žiūrinėjame parduotuvėlių…
Populiarioji mechanika
Raymondas Carveris (1938– 1988) – JAV poetas ir prozininkas, laikomas tikru apsakymo ir novelės meistru. Jis kartais vadinamas amerikiečių Čechovu. R. Carverio stiliui būdingas kraštutinis minimalizmas, jo apsakymai parašyti itin paprastai, kasdiene kalba; pasakojimai niūrūs: yrančios šeimos, skyrybos, neištikimybė, santuokinio gyvenimo pragaras. Iš ryto atšilo, ėmė tirpti sniegas, purvino vandens srovelės varvėjo langelio, žvelgiančio į užpakalinį kiemą, stiklu. Gatvėje tižų…
