LiteratūraVertimai
Poezijos vertimai
Šiuolaikinė slovėnų proza
Namas buvo suręstas visų tipų baimėms priglausti. Senas, didelis, pilnas slaptingų užkaborių, girgždančiais laiptais ir grindimis. Net dieną čia karaliavo prieblanda, ką jau kalbėti apie spalvas: ryškiai mėlyną, rausvą, rusvoką, nuvytusią violetinę. Iki šiol jis buvo žavingas, bet dabar, naktį, po tokių įvykių staiga tapo košmariškas.
Eleazaras
![Pauliaus Normanto nuotrauka](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2017/01/paulius-190x125.jpg)
Kai Eleazaras išėjo iš kapo, kur tris dienas ir tris naktis praleido slaptingoje mirties valdžioje, ir gyvas grįžo į savo būstą, niekas ilgai nepastebėjo tų pikta lemiančių keistenybių, ilgainiui baisiu pavertusių vien jo vardą. Pagauti šviesaus džiaugsmo, kad jis sugrįžo į gyvenimą, draugai ir artimieji be paliovos jį glėbesčiavo, o godų savo dėmesį malšino…
Poezijos vertimai
Alkio grožis
Viskas prasidėjo pirmadienį. Sekmadienis yra mano vandens diena, sekmadieniais nevalgau. O pirmadienį suvalgiau: pusę obuolio, pusę lėkštės makaronų be padažo, žalių lapinių salotų su daug daug acto ir jogurto. Ir, deja, tai, ko negalėjau valgyti, bet ką man pakišo ta ragana Karmen. Negaliu sulaukti, kad išvažiuotų! Nervina mane, ruonė; jos violetiniai nagai, gailestingas žvilgsnis, mažos patinusios kojos aukštakulniuose bateliuose. Ir…
„Rigvedos“ giesmės
„Rigveda“ yra seniausias ir svarbiausias senovės indoarijų šventųjų tekstų – vedų – sąvadas. Spėjama, kad vedas II tūkstantmetyje pr. m. e. sukūrė indų protėviai, atsikėlę iš Vidurinės Azijos, o vedinės tradicijos tęsėjai Indijoje šiuos tekstus skrupulingos žodinės perdavos būdu išlaikė daugiau nei 3 tūkst. metų, iki pat šių dienų. „Rigveda“ yra vienas seniausių žinomų tekstų, sukurtų indoeuropiečių kalba, todėl…
Nepražūti keliaujant autostopu
Jelenkas man neatrodo pasitikėjimo vertas asmuo. (Cinikai pasakytų, kad asmeniu su tokiu vardu apskritai niekas netiki.) Iš veido – grynas nusikaltėlis. Liesas ir ilgaplaukis. Tokių pūslėtų rankų dar gyvenime nebuvau mačiusi. Mirštu iš baimės, bet vis tiek sėdžiu jo mašinoje, į kurią pati įlipau. „Laimei, važiavau pro šalį“, – sako jis.
Veronikos drobulės
![Gertrude Käsebier. Ponia John Murray Anderson. 1914](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2016/12/1p-137x180.jpg)
– Vienas didžiųjų fotografijos akto dėsnių teigia, – toliau porino Veronika, – kad svarbiausias yra veidas. Kiek nuotraukų, iš kurių tikėtumeis tobulybės ir kurios būtų galėjusios ar privalėjusios tokios būti, gadina netinkamas ar prie kūno visai nederantis veidas! Liusjenas Klergas – mes visi Arlyje daugiau mažiau jo svečiai – problemą išsprendė nupjaudamas savo aktams galvą.