LiteratūraVertimai

MARCEL AYMÉ

Nykštukas

Boris Lipnitzki. Dovilis. 1937

Trisdešimt penktaisiais savo gyvenimo metais Barnabumo cirko nykštukas ėmė augti. Mokslininkai buvo labai nepatenkinti – juk visiems laikams buvę nustatyta, kad dvidešimt penkeri metai – tai žmogaus augimo riba. Štai kodėl jie pasistengė tą reikalą savaip užgniaužti.

ANGELAS SILEZIETIS

Iš „Cherubiniškojo piligrimo“

Kas Dievas esti? Nežinia – Jis nei šviesa,
Nei vienis ar dvasia, dievybė ar tiesa,
Nei gėris, nei valia, nei meilė, nei galybė,
Nei daiktas ar nedaiktas, protas ar esybė:
Jis tai, ko tu ar aš, kaip ir visi kiti,
Nesužinojo net rymoję nebūty.
MATTHEW DICKMAN

Šiuolaikinė amerikiečių poezija

Aš visuomet esu šioks toks karalius. Paniekintas ar žymus,

naujai karūnuotas ar ką tik nukirsdintas. Pavėsingos žolės

ir nešvarių paklodžių karalius.

KATE CHOPIN

Vienos valandos istorija

Vis dėlto savo vyrą ji mylėjo… kartais. Dažniausiai ne. Koks skirtumas! Pasitikėjimas savo jėgomis dabar buvo svarbiausias jos esaties impulsas, o meilė – neįmenama mįslė – nė iš tolo jam neprilygo!

– Laisva! Laisva kūnu ir siela! – šnabždėjo ji toliau.

MĀRCIS BOKMANIS

Kitas žmogus

Penktadienio vakaras. Sučirškia durų skambutis. Atidarau. Už durų stovi kresnas vyras. – Labas vakaras, – sakau aš. – Atvykau, – taria jis. – Užeikite! Jis įeina. Stabtelime prieangyje prie drabužių spintos. – Atleiskite, kad taip drėgna, – sakau. – Saulė tik trumpam švysteli į šį butą. Pripratau. Eikite paskui mane. Jis eina. – Ar galiu jums pasiūlyti arbatos, kavos? Pasivaišinkite…

SYLVIA PLATH

Pakylu raudonais plaukais iš pelenų…

…Ir ryju vyrus aš vienu gaisu.

MAKSIM OSIPOV

Čigonė

Pavel Krivcov. Liūdnos atostogos. Naujieji metai psichiatrijos ligoninėje. Maskva. 1988

Ir štai šiandien, penktadienį, – perduoti budėjimą, pasiimti daktaro krepšį, pakliūti viršininkams į akis, ir pirmą valandą – jau oro uoste, į Ameriką skristi, kelintą jau kartą? – seniai nebeskaičiuoja.

FRANK STANFORD

Poezijos vertimai

Mano tėvas ir aš gulamės kartu.
Jis miręs.
Žvelgiame į žvaigždes, netyla vėjo
Švilpimas, jis suka naktį it vėdintuvą palubėj.
Tai mūsų namai.
ÉRIC ALLIEZ, MAURIZIO LAZZARATO

Mūsų priešams

1

Kapitalizmas – ne tik labiausiai mirtį nešanti civilizacija žmonijos istorijoje, civilizacija, privertusi mus pajusti „gėdą būti žmonėmis“; tai taip pat civilizacija, kurioje darbas, mokslas ir technologijos sukūrė galimybę išnaikinti visas gyvybės rūšis ir joms namais esančią planetą.

ALEŠ ŠTEGER

Poezijos vertimai

Leidai pasauliui likti pasauliu
Ir atrodė, kad stebuklas įvyko,
Paslaptingas švytėjimas viršuj neužgeso,
Net, atrodo, ryškesnis
Tapo, gilesnis, artimesnis žmogui.