LiteratūraVertimai
Modeliuotojai
Visos moterys retkarčiais pasiduoda… nežabotų geismų protrūkiui. Man bent jau taip atrodo. Tokia jau jų prigimtis. Net jeigu pats neturėjai laimės patirti tokio moters geidulingumo priepuolio. Ką?
Modeliuotojai
Susipažinai praeitą penktadienį, viešbučio bare. Judu įsišnekėjote, pastatei jai porą gėrimų, kartu pakilote liftu į viršų. Lifte nepajėgei atitraukti nuo jos akių, išsiaiškinai, kad judu apsistoję tam pačiam aukšte, padėjai jai išlipti, padavęs ranką. Stovėjai su ja koridoriuje, įsmeigęs į ją akis. Palietei jai petį, palinkėjai saldžių sapnų, tada…
Iš „Carmina Burana“
Nykštukas
Trisdešimt penktaisiais savo gyvenimo metais Barnabumo cirko nykštukas ėmė augti. Mokslininkai buvo labai nepatenkinti – juk visiems laikams buvę nustatyta, kad dvidešimt penkeri metai – tai žmogaus augimo riba. Štai kodėl jie pasistengė tą reikalą savaip užgniaužti.
Iš „Cherubiniškojo piligrimo“
Šiuolaikinė amerikiečių poezija
Aš visuomet esu šioks toks karalius. Paniekintas ar žymus,
naujai karūnuotas ar ką tik nukirsdintas. Pavėsingos žolės
ir nešvarių paklodžių karalius.
Vienos valandos istorija
Vis dėlto savo vyrą ji mylėjo… kartais. Dažniausiai ne. Koks skirtumas! Pasitikėjimas savo jėgomis dabar buvo svarbiausias jos esaties impulsas, o meilė – neįmenama mįslė – nė iš tolo jam neprilygo!
– Laisva! Laisva kūnu ir siela! – šnabždėjo ji toliau.
Kitas žmogus
Penktadienio vakaras. Sučirškia durų skambutis. Atidarau. Už durų stovi kresnas vyras. – Labas vakaras, – sakau aš. – Atvykau, – taria jis. – Užeikite! Jis įeina. Stabtelime prieangyje prie drabužių spintos. – Atleiskite, kad taip drėgna, – sakau. – Saulė tik trumpam švysteli į šį butą. Pripratau. Eikite paskui mane. Jis eina. – Ar galiu jums pasiūlyti arbatos, kavos? Pasivaišinkite…
Pakylu raudonais plaukais iš pelenų…
…Ir ryju vyrus aš vienu gaisu.
