LiteratūraVertimai
Poezijos vertimai
Albatrosas
Rašymas teatrui

Jei man reikėtų duoti moralinį priesaką, jis būtų toks: saugokitės rašytojo, kuris bando įpiršti jums savo rūpestį, kuris neleidžia jums net suabejoti jo vertingumu, naudingumu, altruizmu, kuris skelbiasi esąs geros širdies ir dievagojasi, kad ji matoma kaip ant delno, ta pulsuojanti masė, kurioje telpa visi jo personažai.
Poezijos vertimai
Kaip caras mergaite patapo
Sventa

Pakeliui į viešbutėlį prisimenu nediduką niūrų gal šešiasdešimties metų senį „iš vietinių“, kažkiek metų praleidusį ir lageryje, pajuodusiu nuo girtavimo veidu, šaltkalvį ar elektriką, važinėjusį motociklu su priekaba: „Lenkus – šaudyti. Ruskius – šaudyti. Žydus… – jis pakeldavo akis į tėvą, – kas antrą.“
Trys eilėraščiai
Rašytojas – vienišas keliautojas…

Rašytojo patriotizmas matuojamas tuo, kaip jis rašo žmonių, tarp kurių gyvena, kalba. Pavyzdžiui, bloga literatūra yra išdavystės forma. Šiaip ar taip, kalbos negalima niekinti, negalima jai jausti nuoskaudos, neįmanoma jos kaltinti. Todėl galiu pasakyti, kad niekada nejaučiau nuoskaudos savo tėvynei.