LiteratūraVertimai
Hundertwasseris apie Hundertwasserį
Poezijos vertimai
Sparnuočiai ir uodeguočiai
Moteris nusiplėšė odą nuo padų, pasakė: aš – maža undinėlė. Tada ji nusijuokė. Parodė kojas, kruvinas, skylėtas. Ji pasakė: negaliu išeiti iš namų, nes pakliuvau į spąstus. Visuomet juose buvau, tai ne jo kaltė, ir niekieno kito. Skausmas smelkė padus kiekviename žingsnyje. Ji gėrė vitaminus, kad neįsimestų infekcija.
Keleivis žemėje
Atmintyje išplaukia nemažai prisiminimų, bet turiu paskubėti. Pataręs man pasilaikyti pinigus, Polas atsistojo ir išėjo, ir tą dieną jo nebemačiau. Tada, kad prasiblaškyčiau, ir ryžausi aprašyti visa ką, kas mane buvo ištikę vaikystėje ir vėliau, iki dabar. Man iš tiesų atrodė, kad mano gyvenime esama kažko nepaprasto ir kad raštu išklojęs savo prisiminimus geriau tai suprasiu.
Gyvatė
Vyriausybinis ežeras
Kad sesuo jau ilgai negrįžta, mokykloje pasiguodžiau keliems vaikams. „Ji niekada nebegrįš. Tai – mirties stovykla“, – paaiškino vienas jų. Parėjęs namo papasakojau tėvams, ką sakė anas berniukas. „Jis nesupranta, ką šneka“, – nukirto tėvas. Bet po kelių sesers nebuvimo savaičių aš ėmiau dvejoti. Tada, kai tėvai pradėjo kraustyti Meizės kambarį. „Ką jūs darot? – nustebau. – Taigi sakėt, kad Meizė greit grįš.“
Keleivis žemėje
Nepažįstamasis pasisveikino, linktelėdamas galva. Buvo aukštas, labai paprastai apsirengęs – tamsiai mėlynu kostiumu, pasiūtu pagal seną madą. Jo veidas buvo griežtas ir valingas. Atrodė vyresnis už mane, ir iš pradžių man toptelėjo mintis, kad jį pažįstu, nors negalėjau prisiminti, kur buvau sutikęs.
