LiteratūraVertimai

JULIEN GREEN

Keleivis žemėje

Nepažįstamasis pasisveikino, linktelėdamas galva. Buvo aukštas, labai paprastai apsirengęs – tamsiai mėlynu kostiumu, pasiūtu pagal seną madą. Jo veidas buvo griežtas ir valingas. Atrodė vyresnis už mane, ir iš pradžių man toptelėjo mintis, kad jį pažįstu, nors negalėjau prisiminti, kur buvau sutikęs.

MARK STRAND

Poezijos vertimai

Kai einu,
aš perskiriu orą,
ir visada
oras persikelia
užpildyti tarpų,
kur buvo mano kūnas.
JOSÉ ÁNGEL VALENTE, JOSÉ CORREDOR-MATHEOS

Du ispanų poetai

Čia niekas nesiilsi.
Sekite savo keliu
link nieko
ir trinkit šį vardą
atmintyje.
HANS MAGNUS ENZENSBERGER

Poezijos vertimai

mes neturim ko slėpti.
mes neturim kur skubėti.
neturim ką pasakyti.
mes turim.
JULIEN GREEN

Keleivis žemėje

Tyrimas nustatė, kad jis vadinosi Danielis O’Donovanas ir buvo jau kelias dienas praleidęs mieste, kuriame ketino eiti mokslus. Tuo pat metu kažkas aptiko velionio ranka rašytus popierius, leidžiančius manyti, kad gal paskubėta ir kad būta itin keistų aplinkybių, į kurias neatsižvelgta, nes apie jas nežinota, tačiau jos piršo išvadą, visiškai skirtingą nuo tos, kurią jie rengėsi priimti. Taigi radus tuos popierius laidotuvės buvo atidėtos kitai dienai; rankraščiai kruopščiai išnagrinėti ir išklausyti liudijimai žmonių, pažinojusių Danielį O’Donovaną.

DYLAN THOMAS

Vaiko Kalėdos Velse

Tais laikais tame pajūrio miestuko pakrašty, iš kurio garsų kartais prieš miegą mane pasiekia tik tolimi balsai, Kalėdos būdavo tokios panašios vienos į kitas, kad aš nebeatmenu, ar snigdavo šešias dienas ir šešias naktis, kai buvau dvylikos, ar snigdavo dvylika dienų ir dvylika naktų, kai buvau šešerių.

STEPHEN CRANE

Juodieji raiteliai ir kitos eilės

Mane gaubė tamsa.
Nesupaisiau nei savo žodžių,
Nei širdies troškimų.
Ūmai viską nutvieskė ryški šviesa…
„Paslėpkit mane vėl tamsoje!“
LIUDMILA PETRUŠEVSKAJA

Katinas, kuris mokėjo dainuoti

O algą jaunasis Asilas gauna vakarykščiais laikraščiais. Tuo laikotarpiu, kol gyveno mieste, jis pamėgo laikraščius, negali be jų nė dienos. Ir netgi ruošiasi išmokti skaityti.

GYRÐIR ELÍASSON

Būrimai

Pamažu atradau, kad jis beveik visad plėšdavo lapus iš romanų, dažniausiai XIX amžiaus. Būta čia kažkokios logikos. Jis, rodos, labiausiai domėjosi Dostojevskiu; atradau, kad buvo išplėšęs lapų iš visų mano turimų jo knygų. Man buvo daugmaž tas pats dėl daugumos jų, jos šiaip ar taip per ilgos.

HEINRICH BÖLL

Mano liūdnas veidas

…sutikome pagyvenusį žmogų, ant kurio krūtinės iš karto pamačiau mokytojo ženkliuką; senis niekaip negalėjo išvengti susitikimo su mumis ir privalėjo norom nenorom atlikti savo pareigą: pirmiausia jis pagal visas taisykles pasisveikino su policininku – išreikšdamas visišką nuolankumą tris kartus pliaukštelėjo delnu sau per galvą…