LiteratūraVertimai

MOTOJIRŌ KAJII

Citrina; Tamsos ritinys

Tada mane kažkodėl labai traukė apleistas grožis. Klaidžiojau po griūvančius rajonus, ir ten man patiko ne nuobodžios pagrindinės gatvės, o kažkuo mielos atkampios gatvelės, jose džiūstantys nešvarūs skalbiniai, besivoliojančios šiukšlės, ir kai kada mano žvilgsnis prasiskverbdavo į netvarkingus jų gyventojų kambarius.

JUAN JOSÉ ARREOLA

Iešmininkas

Geležinkelio planai apima ir susieja visas valstybės gyvenvietes; bilietai parduodami net į mažiausius ir tolimiausius kaimus. Tetrūksta, kad traukiniai vadovautųsi planų nurodymais ir iš tikrųjų atvyktų į reikiamas stotis. Šalies gyventojai tikisi, kad taip kada nors ir įvyks, o kol kas susitaiko su tarnybos nesklandumais ir dėl savo patriotiškumo nereiškia nė menkiausio nepasitenkinimo.

3 apie tėvus [Kunitz, Ferlinghetti, Meredith]

Motina niekada neatleido mano tėvui
už nusižudymą,
ypač tokiu kebliu metu,
viešajame parke,
tą pavasarį,
laukiant manęs gimstant.
ROBERT LOWELL

Ponas Edvardsas ir voras

Kas mes galingo Dievo rankose?
Kraujy rusena ugnys išdavystės;
Prieš jas tu dėstyki nedėstęs
Erškėčių pajėgas sausas –
Atšimpa jų spygliai
Ir priešinasi liepsnai neilgai,
Ir veltui tavo žaizdos ir vargai.
Nėra jokių vaistų prieš šitą ligą.
Kiek rankose, kiek širdyje stiprybės liko?
WILLIAM CARLOS WILLIAMS

Penki laiškai Mamai

Bertha Wegmann. Siuvanti moteris. 1891

Visų pirma aš niekada gyvenime sąmoningai nedariau ir nedarysiu blogo darbo. Be to, apie tave ir Tėtę aš niekada negalvojau ir negalvosiu niekaip kitaip, kaip tik kuo tyriausiai, kilniausiai ir geriausiai, ir jei kas bent žodeliu ginčys jūsų pageidavimus ir aukštus idealus, nepaliausiu už juos kovojęs iki paskutinių jėgų. [...] Aš visada stengiausi viską daryti taip, kaip judu su Tėte pageidavote, ir daug kartų dariau tai prieš savo valią ir įsitikinimus, nes judu taip norėjote. [...] Ir vis tiek, Mamyte brangi, žinau, kad tu teisi, o aš klystu. Nė akimirkos nepamanyk, kad kaltinu tave; taip nėra, nors toks įspūdis kils.

WILLIAM CARLOS WILLIAMS

Poezijos vertimai

Lai angis tūno po
savo piktžole,
o žodžių rašymas
lai būna lėtas ir greitas, kirst
staigus, laukt tylus,
bemiegis
– metafora sulyginantis
žmones ir akmenis.
ANDRIUS SNIADECKIS

Iš „Satyrinių raštų“

Svarsčiau tiktai, kaip sergant maloniai praleisti dieną. Toks užmojis tikriausiai ne vieną sutrikdytų ar nustebintų; bet mes, mokyti dykūnai, tokiais atvejais žinome tūkstantį išsigelbėjimo būdų, kurie yra neįkainojamai naudingi: jeigu užsiėmusiems ir darbštiems kada nors gali pritrūkti darbo, tai mums dykinėjimo – niekada.

INGA GAILE

30 klausimų, kurių žmonės neužduoda vienas kitam

Shirin Neshat. Malonumas. 2000
• Ką tu pasiimsi išeidamas?
• Ar tu nori ištrinti naują raukšlę?
• Ar tu dar pajėgi tai iškęsti?
• Kada tu pagaliau mesi tau nemielą darbą?
• Ar tu šiandien pasakei bent vieną padorų sakinį?
• Ar tu iš tiesų tiek daug valgai?
• Ar tu kada nors pagalvojai apie savo vaikų likimą?
AIVARS NEIBARTS

Rygos berniokas

Ir tramvajai
sučiulba kaip
lakštingalos, ir
šluotkočiai kiemsargių rankose
lapoja tarsi berželiai, ir
pamokos mokykloje
pasidaro ilgos kaip
Vidžemės plentas.
H. D.

Asfodelas

Ar krikščionybė tuomet – tai? Ar Kristus – švelni migla, melsvas altoriaus smilkalų dūmas, slepiantis vidinį dalyko grožį? Ar krikščionybė yra – geriausiu atveju – užuolaida, išausta iš trapiausių medžiagų, kad paslėptų tikrovę, balta liepsna, kuri yra Delfai, kuri yra Atėnai?