LiteratūraVertimai
Stilius
Poezijos vertimai
Rondo
Šitam keturkampy, rašo jis, tarp tų lentų ji mane pagimdė. Kojomis į priekį. Štai apie ką aš tuo metu pagalvojau. Antklodė buvo atklota, paklodė nešvari. Matėsi gulėjusio kūno įdubimai. Ant pagalvės – kraujo pėdsakai. Kraujo iš nosies likučiai tikriausiai, susimaišę su sudžiūvusiu sekretu. Buvau, rašo jis, priverstas kovoti su atsiradusiu pasišlykštėjimu, kuris, atrodo, darėsi stipresnis už meilę motinai. Su pasibjaurėjimu. Su antipatija, kurią jis tik didelėmis pastangomis galėjęs nuslėpti nuo motinos. Oras buvęs troškus. Slegiantis ir alsus. Pritvinkęs vaistų kvapo.
Iš vokiečių poezijos
Mažė
Palėpės kambarėlyje man buvo labai nejauku. Nusisukusi staiga pajusdavau ant gegnių pakibusią mamą pakrypusiu kaklu ir į šoną palenkta galva, bet vos tik atsigręždavau, ji būdavo dingusi. Be to, kybantis žmogus man neatrodė panašus į mamą, veikiau ten galėjo būti tas, kuris iš manęs ją pavogė.
Nosis
Ikeno gyventojai sakydavo, kad visa laimė, jog Dzenčis pasirinko vienuolio kelią. Girdi, su tokia nosimi jam nebūtų pavykę rasti žmonos. Buvo netgi tikinančių, kad tai dėl savo nosies jis atsisakė pasaulietiško gyvenimo. Tačiau Dzenčis manė, kad tapus vienuoliu keblumų dėl nosies jam nė kiek nesumažėjo. Jo savigarba buvo per daug jautri, kad priklausytų nuo tokio praktinio rezultato kaip vedybos. Jis nusprendė ieškoti ir aktyvių, ir pasyvių būdų savo pažeistai savigarbai susigrąžinti.
Eilėraščių remontas
Seni geri laikai: rečitatyvas
Poezijos vertimai
Simone’os Weil laiškai
Kai žinoma, kad galima žudyti nerizikuojant nei būti nubaustam, nei pasmerktam, tai ir žudoma; ar bent jau šypsenomis skatinami tie, kurie žudo. Jeigu ir pasitaiko, kad iš pradžių juntamas šioks toks pasibjaurėjimas, jis nutylimas, o netrukus ir nuslopinamas iš baimės pasirodyti nevyriškam. Įsitraukiama, pasiduodama svaiguliui, kuriam neįmanoma pasipriešinti neturint dvasinės jėgos, o ji, manau, yra išskirtinis dalykas, nes niekur jos nemačiau.
