LiteratūraVertimai
Povestuvinė Geltonojo deimanto kelionė
NIKOLAJ GUMILIOV. Poezijos vertimai
Vien gyvatės meta seną odą,
Keičiam sielas, o ne kūnus mes.
Eilėraštis įkeliamas…
prašom palaukti
Skaitytoja
Neturėdamas savo skaitytojų, jis susikuria vieną apsakyme, kurį pavadina „Skaitytoja“. Jis nusprendžia, kad ji bus jautri, protinga, įžvalgi, dėkinga, plačiai apsiskaičiusi – trumpai tariant, idealioji skaitytoja, – negana to, ji dar nepaprastai graži, kerinčia šypsena ir meilaus, nuolaidaus būdo. Ji prisipažįsta dievinanti jo kūrybą, parašytą skaityti būtent jai, o tai kursto jo tikėjimą, kad ji dievina ir jį patį. Na, žinoma, kad dievina, tai juk jo apsakymas, kaip galėtų būti kitaip?
Ar taip būna, kad jie atsisako?
Poezijos vertimai
Atostogos Jašiūnuose
Ir Liudvikai tikriausiai tai buvo nerūpestingiausios laimės metai. Jaunutė, graži – apie jos odos baltumą ir juodų akių spindesį kalbėjo visi, – išsilavinusi – skaitė ne tik romanus, bet ir mokslo veikalus, ypač filosofijos ir istorijos, – talentinga – rašė poeziją, – gyveno visavertį išrinktųjų gyvenimą tėvo ir dėdės šlovės auros supama, geriausioje šviesių ir brangių žmonių draugijoje.
Išgerti kolos su tavim
Ji mane myli
ji
Tilis Ulenšpygelis
Ir štai tenai, bažnyčios bokšto lange, pasirodė Tilis Ulenšpygelis. Jis pamojavo, stryktelėjo ant palangės ir žengė ant virvės. Darė jis viską taip, tarsi tai būtų vieni niekai, tarsi tai žingsnis kaip ir visi kiti. Nė vienas iš mūsų nė neviauktelėjo, nė vienas nešūktelėjo, nepajudėjo iš vietos, visi buvome netekę žado.