LiteratūraVertimai
Blandi tyla
Poezijos vertimai
Esu paskutinė rudens gėlė.
Esu mirusio pavasario jauniausia sėkla,
tokia lengva, kaip ir prieš mane numirus;
mačiau nuostabų žydrą ežerą,
girdėjau mirusios vasaros širdies dūžius,
mano žieduose tik mirties sėklos, nėra jau kitų.
M., šimtmečio sūnus
Lazda
Jis pribėgo prie veidrodinės spintos, ištraukė stalčių ir čiupo dėdės Emilio lazdą. Ant lakuoto medžio koto, apjuosto auksiniu lankeliu, užmauta pageltusi kaulinė rankena vaizdavo buldogo snukį. Sorbjė niekad nė neįtarė, kad lazda dešinėje rankoje galėtų padėti žmogui geriau suvokti savo orumą. Grįždamas pas saviškius, laukiančius jo priešais namus, jis nesileido palaužiamas piktų žmonos išvedžiojimų. Atkirto griežtai, kaip laisvas žmogus ir šeimos galva, nusprendęs apginti vyrišką atsakomybę, kuri buvo jo pareiga:
Stilius
Poezijos vertimai
Rondo
Šitam keturkampy, rašo jis, tarp tų lentų ji mane pagimdė. Kojomis į priekį. Štai apie ką aš tuo metu pagalvojau. Antklodė buvo atklota, paklodė nešvari. Matėsi gulėjusio kūno įdubimai. Ant pagalvės – kraujo pėdsakai. Kraujo iš nosies likučiai tikriausiai, susimaišę su sudžiūvusiu sekretu. Buvau, rašo jis, priverstas kovoti su atsiradusiu pasišlykštėjimu, kuris, atrodo, darėsi stipresnis už meilę motinai. Su pasibjaurėjimu. Su antipatija, kurią jis tik didelėmis pastangomis galėjęs nuslėpti nuo motinos. Oras buvęs troškus. Slegiantis ir alsus. Pritvinkęs vaistų kvapo.
Iš vokiečių poezijos
Mažė
Palėpės kambarėlyje man buvo labai nejauku. Nusisukusi staiga pajusdavau ant gegnių pakibusią mamą pakrypusiu kaklu ir į šoną palenkta galva, bet vos tik atsigręždavau, ji būdavo dingusi. Be to, kybantis žmogus man neatrodė panašus į mamą, veikiau ten galėjo būti tas, kuris iš manęs ją pavogė.
Nosis
Ikeno gyventojai sakydavo, kad visa laimė, jog Dzenčis pasirinko vienuolio kelią. Girdi, su tokia nosimi jam nebūtų pavykę rasti žmonos. Buvo netgi tikinančių, kad tai dėl savo nosies jis atsisakė pasaulietiško gyvenimo. Tačiau Dzenčis manė, kad tapus vienuoliu keblumų dėl nosies jam nė kiek nesumažėjo. Jo savigarba buvo per daug jautri, kad priklausytų nuo tokio praktinio rezultato kaip vedybos. Jis nusprendė ieškoti ir aktyvių, ir pasyvių būdų savo pažeistai savigarbai susigrąžinti.
