LiteratūraVertimai

ARKADIJ AVERČENKO

Poetas

Šiandien vienas ponas tavęs ieškojo. Labai atsiprašinėjo už trukdymą, kad atnešė rankraštį į namus. Jis paliko tau jį perskaityti. Pažėrė man krūvą komplimentų (štai kur tikras vyras, mokantis vertinti tai, ko kiti nebrangina, iškeisdami tai į parsidavėles pliuškes) ir prašė užtarti žodelį už jo eiles. Mano manymu, ką gi, eilės kaip eilės… Ak! Kai jis deklamavo apie garbanas, tai taip žvelgė į mane…

Trumpieji ispanakalbių pasakojimai

Niekieno paranoją išgyvenančius pacientus kamuoja jausmas, kad niekas jų neseka ir nebando jiems pakenkti. Būklė paūmėja supratus, kad niekas neapkalba ir nerezga prieš juos slaptų kėslų. Niekieno paranoja sergantis pacientas galiausiai suvokia, kad niekas į jį nekreipia nė menkiausios atidos, nuo tada apie šį pacientą negirdėti, jam nepavyksta atkreipti net savo psichiatro dėmesio.

 

JAVIER MARÍAS

Budintis gydytojas

Alejandra Caballero. Virš ramybės. 2020

Dabar, kai jau žinau, kad mano draugė Klaudija tapo našle – po vyro mirties dėl natūralių priežasčių, – vis prisimenu vieną ypatingą naktį Paryžiuje prieš šešis mėnesius: pasibaigus vakarienei septyniese, išėjau palydėti vienos iš viešnių namo – ji neturėjo automobilio, bet gyveno netoliese, penkiolika minučių į vieną pusę ir penkiolika minučių atgal. Ji man pasirodė šiek tiek impulsyvi, gana maloni jauna moteris, draugė italė mano šeimininkės Klaudijos, kuri taip pat italė ir kurios bute Paryžiuje buvau apsistojęs kelias dienas, kaip pasitaikydavo ir kitomis progomis. Tai buvo paskutinis mano kelionės vakaras.

REMY DE GOURMONT

Rožės litanijos

Rože juodomis akimis, savo niekybės atspindy, rože juodomis akimis, priversk mus patikėti paslaptimi, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože grynojo aukso, o idealo seife, rože grynojo aukso, duok mums savųjų įsčių raktą, veidmaine gėle, gėle tylos.
Rože sidabro, mūsų svajų smilkytuve, rože sidabro, imk mūsų širdį ir dūmais paversk, veidmaine gėle, gėle tylos.
ALBERTO BLANCO

Poezijos vertimai

Jam pakanka buržujiško skurdo
Jam pakanka įsiūčio greičio
Jam pakanka mechaniko jėgos
Jam pakanka atjautos iš išmaldos
Jam pakanka aktoriaus rafinuotumo
Jam pakanka laikraščių sudėtingumo
Jam pakanka iškilmių penkiolikmečiams
Jam pakanka traktoriaus humoro jausmo
JAMES TATE

Spąstai

Sename krėsle
radau dar vieną krėslą;
nors mažesnis, man labiau
patiko sėdėti jame.
Šitame krėsle
aptikau dar vieną krėslą;
nors mažesnis, sėdėti
jame man buvo
keleriopai patogiau.
KLEMEN PISK

Mamuto testamentas

Vulva, vulva, kuri dviskaita ateina nykstant priešdėliui, valų dviskaita miršta, dar viena priežastis nykti jauduliui, o pizė Margarita, išprievartavusi mane trankiuoju airišku šokiu, išsinešei savo buvimo dviskaitą, tiksliau, ne tu ją išsinešei, o aš iškeičiau į šešių šimtų metų senumo vulvos dviskaitą: ją taip garbino, gal net turėjo išdykusi valų dama.

ELENA PONIATOWSKA

Brangusis Diegai, apkabinu tave – Kiela

Nė žodžio iš tavęs ir taip žvarbu, jaučiu, kaip nepaliaujamai tolstame. Prasideda sunki žiema, primena tą, kurią abiem norėtųsi pamiršti. Net ir tu, palikęs drobes, eidavai ieškoti prakurų! Pameni, kaip Severinai vežėsi karutį nuo Monparnaso iki pat Monružo ir dar už jo, kol pagaliau gavo pusę maišo anglių?

IMANTS ZIEDONIS

Epifanijos

Raimonds Staprāns. Pranašas. 1978
Diena – skyrybos ženklų plūsmas, naktis – skyrybos ženklų plūsmas, metai – skyrybos ženklų ežeras, gyvenimas – ištisas ženklų vandenynas. Skyrybos ženklai neršia ikrus, skyrybos ženklai vienas kitą ryja ir sunaikina. Labiausiai medžiojami klaustukai. Šie godžiai medžioja pasitikinčius šauktukus.
Taškas – rimčiausias ir pats konservatyviausias. Jis nekenčia minties tęsinio. Jis smogia kaire, smogia į paširdžius, ir kablelis, įtraukęs pilvuką, sulinksta, vos bekvėpuoja.
DEBORA VOGEL

Akacijos žydi

Vaikštinėjimas gali būti betikslis, jeigu vertinsime šį reiškinį dalykiniu požiūriu. Iš tiesų tikslas visuomet yra, neabejotinai, nors jo ir visai neįmanoma įvardinti kaip priimtos, pripažintos ir įtvirtintos gyvenimo reikmės.