LiteratūraVertimai

ALBERTO BLANCO

Poezijos vertimai

Jam pakanka buržujiško skurdo
Jam pakanka įsiūčio greičio
Jam pakanka mechaniko jėgos
Jam pakanka atjautos iš išmaldos
Jam pakanka aktoriaus rafinuotumo
Jam pakanka laikraščių sudėtingumo
Jam pakanka iškilmių penkiolikmečiams
Jam pakanka traktoriaus humoro jausmo
JAMES TATE

Spąstai

Sename krėsle
radau dar vieną krėslą;
nors mažesnis, man labiau
patiko sėdėti jame.
Šitame krėsle
aptikau dar vieną krėslą;
nors mažesnis, sėdėti
jame man buvo
keleriopai patogiau.
KLEMEN PISK

Mamuto testamentas

Vulva, vulva, kuri dviskaita ateina nykstant priešdėliui, valų dviskaita miršta, dar viena priežastis nykti jauduliui, o pizė Margarita, išprievartavusi mane trankiuoju airišku šokiu, išsinešei savo buvimo dviskaitą, tiksliau, ne tu ją išsinešei, o aš iškeičiau į šešių šimtų metų senumo vulvos dviskaitą: ją taip garbino, gal net turėjo išdykusi valų dama.

ELENA PONIATOWSKA

Brangusis Diegai, apkabinu tave – Kiela

Nė žodžio iš tavęs ir taip žvarbu, jaučiu, kaip nepaliaujamai tolstame. Prasideda sunki žiema, primena tą, kurią abiem norėtųsi pamiršti. Net ir tu, palikęs drobes, eidavai ieškoti prakurų! Pameni, kaip Severinai vežėsi karutį nuo Monparnaso iki pat Monružo ir dar už jo, kol pagaliau gavo pusę maišo anglių?

IMANTS ZIEDONIS

Epifanijos

Raimonds Staprāns. Pranašas. 1978
Diena – skyrybos ženklų plūsmas, naktis – skyrybos ženklų plūsmas, metai – skyrybos ženklų ežeras, gyvenimas – ištisas ženklų vandenynas. Skyrybos ženklai neršia ikrus, skyrybos ženklai vienas kitą ryja ir sunaikina. Labiausiai medžiojami klaustukai. Šie godžiai medžioja pasitikinčius šauktukus.
Taškas – rimčiausias ir pats konservatyviausias. Jis nekenčia minties tęsinio. Jis smogia kaire, smogia į paširdžius, ir kablelis, įtraukęs pilvuką, sulinksta, vos bekvėpuoja.
DEBORA VOGEL

Akacijos žydi

Vaikštinėjimas gali būti betikslis, jeigu vertinsime šį reiškinį dalykiniu požiūriu. Iš tiesų tikslas visuomet yra, neabejotinai, nors jo ir visai neįmanoma įvardinti kaip priimtos, pripažintos ir įtvirtintos gyvenimo reikmės.

ELIEZERIS HEIMANAS

Kapai

– Kaip žydas būsiu, tai bent cūdai! Kapai nuo manęs slepiasi. Net paminklai savo išvaizdą prarado: taip užsileido, kad nors imk ir grąžink juos atgal į tuščius laukus…
Kai po pamaldų iš tiesų pradeda lyti, Šloimė apsivelka sunkų milinį paltą su gobtuvu ir turgaus viduryje pradeda laukti žydų, iš arti ir toli vykstančių miestelin aplankyti giminių kapų.

Liepojos poetai [Pūre, Andersone, Valentīns]

perspėjimas ant kapinių vartų
vienos krypties kelias
aplankau šeimos kapus
o eidama namo
grubiai pažeidžiu
eismo
taisykles
PETER HILLE

Aforizmai

Lengviau vainiką nupinti,
Nei rasti jo vertą galvą.
LIUDMILA ULICKAJA

Laimingieji

Christina Malman. Moteris ir šuo. 1935

Kiekvieną sekmadienį Berta ir Matijas vykdavo pas sūnų. Berta tepdavo sumuštinius, pildavo į termosą arbatą ir kruopščiai popierine virve surišdavo šluotą. Paimdavo dėl visa ko stiklainį ir visa tai supakuodavo į Matijo sutaisytą krepšį. Matijas paduodavo jai paltą arba lietpaltį, arba liemenę ir jie eidavo į turgų pirkti gėlių. Vėliau tramvajaus stotelėje ilgai laukdavo retai kursuojančio tramvajaus.