LiteratūraVertimai

WILHELM BUSCH

Aforizmai

Pakantumas yra gerai, tik ne ginantis nuo nepakantumo.
Kvailų minčių kyla kiekvienam, tik išminčiai jas nutyli.
Kvailybe taip pat apdovanojo gamta.
PEISECHAS MARKUSAS

Streiklaužys

Rytas. Jis įsliūkino į kepyklą kaip vagis, apsižvalgė į visas puses, pakūrė krosnį. Staiga nusimetė nuo savęs baltą prijuostę ir išėjo į gatvę. Kurį laiką dar gręžiojosi ir galvojo:
„Jeigu dabar sutiksiu draugą, sustabdysiu. Papasakosiu viską… viską. Net jeigu neklausys, nežiūrės. Laikysiu tvirtai, tvirtai ir nepaleisiu…“
ALFRED POLGAR

Dovanos

Jos yra pakankamai sunkios ir didelės, kad jomis būtų galima išlyginti dvejas kelnes. Paguldžius vieną ant kitos, pavirsta kalva, ant kurios pasilypėjus galima lengvai pasiekti tai, kas stovi ant spintos viršaus. Vienas tomas yra pakankamai siauras, kad juo būtų galima paremti išklibusią stalo koją.

ANDRÉ GIDE

Sugrįžimas iš SSRS

Ivan Selivanov. Tyli ukrainietiška naktis. 1960

Sovietų Sąjungoje iš anksto ir visiems laikams sutarta, kad jokiu klausimu nebegalima turėti nuomonės. Beje, žmonių sąmonė taip suformuota, kad konformizmas tampa lengvas, natūralus, nejaučiamas, ir net nemanau, jog jie veidmainiauja. Ar revoliuciją įvykdė tikrai šie žmonės? Ne; šie ja tik naudojasi. Kas rytą „Pravda“ moko juos, ką dera žinoti, galvoti, kuo tikėti. Ir nevalia peržengti šių ribų! Taigi kaskart, kai šnekiesi su kokiu nors rusu, atrodo, lyg šnekėtum su visais. Tai nereiškia, kad kiekvienas tiksliai paklūsta nurodymui; bet viskas taip sutvarkyta, kad negalima išsiskirti iš kitų. Ir pagalvojus, kad sąmonė pradedama formuoti nuo ankstyvosios vaikystės… Iš čia tas nepaprastas susitaikymas, kuriuo tu, užsienietis, kartais stebiesi, ir savotiška galimybė jaustis laimingam, dar labiau stebinanti.

MARGARET ATWOOD

Naktinis eilėraštis

tikrieji tavo tėvai pradingsta,
kai uždanga paslepia tavo duris.
Mes – kiti,
tie, iš po ežero,
kurie tyliai stovi prie tavo lovos,
tamsõs mūsų galvos.
Atėjome tavęs užkloti
raudona vilna,
savo ašarom ir tolimais šnabždesiais.
NADIA ANJUMAN

Nemalonės gėlės

Skriski, juodasis paukšti,
per kruviną Rytų dangų,
per lapkričio rūką,
kur nemalonės gėlių aromatas
ir aštrus sodininko pjautuvas
niekada tavęs nepasieks.
ANDRA NEIBURGA

Prie gretimo stalelio

Mergina sėdėjo prie gretimo stalelio, tamsiausiame kavinės kampe. Išblyškusi, nervinga. Veidą slėpė šešėlis, šviesa nuo žemai pritvirtinto mažo sieninio šviestuvo, kokie degė prie kiekvieno stalelio, krito ant jos rankų, kurios nė akimirkos neišbuvo ramiai – tai nervingai šluostė nematomus trupinius nuo tamsiai raudonos klijuotės, šioje pigioje vietoje atstojančios megztą staltiesę…

SARAH SCHOFIELD

Saugiai įkurdinti

Ačiū, kad renkatės „SelfStore4U“! Jauskitės ramūs, jūsų daiktai bus saugūs mūsų nuolatos stebimuose kontroliuojamos temperatūros seifuose. Mes didžiuojamės savo visapusiška apsauga. Namų remontas, apsivalymas ar paprasčiausiai vietos, kur galėtumėte laikyti savo slidinėjimo ir žvejybos reikmenis, paieška…

DONALD JUSTICE

Apie vaikystėj mirusius draugus

Danguje jų niekada nesutiksim barzdotų
Ar besikaitinančių tarp nuplikėlių pragare;
Nebent ištuštėjusio mokyklos kiemo prietemoj
Stojančius į ratelį – galbūt – arba susikabinančius rankom
Žaidimuose, kurių tikruosius pavadinimus jau pamiršom.
Eikš, atmintie, paieškokime jų šešėliuose.
KAN KIKUCHI

Kaukės

„Nebijoti susirgti, rizikuoti apsikrėsti – tai barbariška drąsa. Civilizuoto žmogaus drąsa – bijoti apsikrėsti ir kiek įmanoma vengti pavojų. Taip, keistuoliška vaikštinėti su kauke, kai jų jau beveik niekas nebedėvi. Bet tai ne bailumas, o civilizuoto žmogaus drąsumas“, – aiškinausi draugams. Ir pats širdyje truputį tuo tikėjau.