LiteratūraVertimai
Naktinis eilėraštis
Nemalonės gėlės
Prie gretimo stalelio
Mergina sėdėjo prie gretimo stalelio, tamsiausiame kavinės kampe. Išblyškusi, nervinga. Veidą slėpė šešėlis, šviesa nuo žemai pritvirtinto mažo sieninio šviestuvo, kokie degė prie kiekvieno stalelio, krito ant jos rankų, kurios nė akimirkos neišbuvo ramiai – tai nervingai šluostė nematomus trupinius nuo tamsiai raudonos klijuotės, šioje pigioje vietoje atstojančios megztą staltiesę…
Saugiai įkurdinti
Ačiū, kad renkatės „SelfStore4U“! Jauskitės ramūs, jūsų daiktai bus saugūs mūsų nuolatos stebimuose kontroliuojamos temperatūros seifuose. Mes didžiuojamės savo visapusiška apsauga. Namų remontas, apsivalymas ar paprasčiausiai vietos, kur galėtumėte laikyti savo slidinėjimo ir žvejybos reikmenis, paieška…
Apie vaikystėj mirusius draugus
Kaukės
„Nebijoti susirgti, rizikuoti apsikrėsti – tai barbariška drąsa. Civilizuoto žmogaus drąsa – bijoti apsikrėsti ir kiek įmanoma vengti pavojų. Taip, keistuoliška vaikštinėti su kauke, kai jų jau beveik niekas nebedėvi. Bet tai ne bailumas, o civilizuoto žmogaus drąsumas“, – aiškinausi draugams. Ir pats širdyje truputį tuo tikėjau.
Naktinis sargas
Jis parašė nevilties kupiną laišką senatoriui Miltonui R. Jangui, bandydamas po nuoširdumu paslėpti savo paniką. Apie antrą nakties jis užsnūdęs trinktelėjo galva į stalą. Tada prisivertė atsistoti. Tebūna prakeiktas, jeigu užmigęs darbo metu susitrenks galvą iki sąmonės netekimo. Tomas vožtelėjo sau, tačiau išsibudinti tai nepadėjo
Pjero, arba Nakties paslaptys
Jis eina pro uždarus Kolombinos langus. Virsta kaimo budėtoju, Kolombinos sargu. Įsivaizduoja merginą dūsaujant ir sapnuojant didelėje baltoje įdrėkusioje lovoje, o kai pakelia nubalusį veidą į mėnulį, tai svarsto, ar tas švelnus apvalumas, plūduriuojantis virš medžių rūko šyde, yra skruosto, krūties ar, dar geriau, sėdmens apvalumas.
