LiteratūraVertimai

LOUISE ERDRICH

Naktinis sargas

Jis parašė nevilties kupiną laišką senatoriui Miltonui R. Jangui, bandydamas po nuoširdumu paslėpti savo paniką. Apie antrą nakties jis užsnūdęs trinktelėjo galva į stalą. Tada prisivertė atsistoti. Tebūna prakeiktas, jeigu užmigęs darbo metu susitrenks galvą iki sąmonės netekimo. Tomas vožtelėjo sau, tačiau išsibudinti tai nepadėjo

MICHEL TOURNIER

Pjero, arba Nakties paslaptys

Georges Barbier. Pjero ir Kolombina. 1914

Jis eina pro uždarus Kolombinos langus. Virsta kaimo budėtoju, Kolombinos sargu. Įsivaizduoja merginą dūsaujant ir sapnuojant didelėje baltoje įdrėkusioje lovoje, o kai pakelia nubalusį veidą į mėnulį, tai svarsto, ar tas švelnus apvalumas, plūduriuojantis virš medžių rūko šyde, yra skruosto, krūties ar, dar geriau, sėdmens apvalumas.

JOAN MARGARIT

Neišmeski meilės laiškų

Metai pralėks. Knygos išvargins.
Nusileisi dar žemiau
ir net prarasi poeziją.
Miesto triukšmas languose
bus vienintelė tavo muzika,
ir meilės laiškai, kuriuos išsaugosi,
bus paskutinė literatūra.

Trys apie M? [Edson, Collins, Simic]

Tu esi duona ir peilis,
krištolo taurė ir vynas.
Tu – rytinės žolės rasa
ir liepsnojantis saulės ratas.
Tu – balta kepėjo prijuostė
ir purptelėję pelkių paukščiai.
STEFAN THEMERSON

Padorumo katedra

Mstislavas Dobužinskis. Žiema mieste. 1904
Egiptiečių, graikų ir romėnų dievai buvo žmogiško dydžio. Jėzus taip pat pasirinko gimti žmogumi, kad mums būtų lengviau suprasti, kaip Jis tvarkėsi su didžiu Tragiškumu, numatytu Jo Tėvo plane.
Šiais laikais viskas yra atvirkščiai. Šiandien visi menki, žmogaus masto reiškiniai aiškinami atsižvelgiant į labai didelius dalykus, tokius kaip galaktinės dulkės, pirmykštė sriuba, Didysis Sprogimas (nužeminantis Kosmosą nuo kažko būtino, fundamentalaus iki paprasčiausio, istorinio, atsitiktinio įvykio); arba jie aiškinami pasitelkiant labai mažus dalykus: molekules, DNR grandines, atomus, kvarkus… visus tuos dalykus, kurių egzistavimas įrodytas eksperimentais, bet nepatiriamas, nebent tarsite, kad ką nors įrodyti eksperimentu, netgi įsivaizduojamu, yra lygu patirti.
CHARLES REZNIKOFF

Iš „Holokausto“

Mes esame civilizuotieji –
arijai;
taigi ne visada nužudome tuos, pasmerktuosius mirti,
vien dėl to, kad jie žydai,
kaip pasielgtų ne tokie civilizuoti:
mes naudojame juos mokslo labui
kaip žiurkes ar peles…
SERHIJ ŽADAN

Sniegas

Ir kai tu jau miegi, ima snigti.
Sniegas išnyra iš tamsos,
randasi tarsi iš niekur,
iš juodo šnabždėjimo,
iš naktinio regėjimo,
ateina iš visų keturių pusių,
lenda iš visų plyšių.
AVGUST DEMŠAR

Retrospektyva

Kartais jis pasidairydavo po galeriją: ir ieškodamas pažįstamų veidų, ir norėdamas įsitikinti, ar būsimoji žmona Martina kartais nenusprendė nusileisti iš antro aukšto. Ji tikrai neprieštarautų dėl jaunos draugijos, bet pačiam Silvanui nebūtų malonu sukiotis tarp jaunų merginų Martinai esant šalia. Galų gale savotiškai ją myli ir netrukus ketina vesti.

SIGIZMUND KRŽIŽANOVSKIJ

Kvadratūrinas

Vlastimil Beneš. Žiemos sodai. 1964
Va tada ir prasidėjo: ranka ilgai grabinėjo orą: nei laikrodžio, nei stalo nebuvo. Sutulinas tuoj pat atmerkė akis. Po akimirkos jis sėdėjo lovoje ir sutrikęs žvalgėsi po kambarį. Stalas, įprastai stovėdavęs čia, prie galvūgalio, buvo nuslinkęs į kažkokio pusiau pažįstamo, erdvaus, bet nedermingo kambario vidurį.
Visi daiktai buvo tie patys: ir kilimėlis, nutrintas bei striukas, pašliaužęs į priekį įkandin stalo, ir fotografijos, ir taburetė, ir geltoni tapetų raštai, – bet visa tai ištįsusio kambario kube buvo išstatyta neįprastai plačiai.
RIIKA HELLE-KOTKA

Užkalbėjimas

Pasaulio ašie,
geležies ašmenie,
nušluok virusus plunksna.
Degink baimę ligi gelmės,
paukštele ugnies.
Kilk į padangių šachtą,
liepsna aštriaake.