LiteratūraVertimai
Juodosios gėlės
Mažai tokių gražių mirusiojo veidų pamatysi, kaip buvo Słowackio, kurio baltą profilį ryškino išblukęs tamsus kilimas, skiriantis lovą nuo sienos ir vaizduojantis kažin ką iš Lenkijos istorijos. Paukštukai suskrido ant neprižiūrimų vazonų su gėlėmis – per laidotuves buvo šurmulys, o kokios jos buvo, aprašoma įvairiai.
Nesakykite motinoms
Užmirštų „sekretų“ muziejus
Chruščiovinės reabilitacijos laikais sušaudytųjų NKVD kalėjimuose giminaičiams išduodamų pažymų grafoje „Mirties priežastis“ buvo klijuojamos išradingiausios medicininės diagnozės – kaip tik todėl, kad neliktų sušaudymų skaičiaus. Po dvidešimties metų išmonė virto tikrove (sėkmingoms išmonėms visada taip ir atsitinka!): žmonės iš tikrųjų ėmė mirti nuo to, nuo ko jų tėvai ir seneliai buvo pažymėti mirę popieriuje. Apskaičiuoti „skaičių“ pasidarė galutinai neįmanoma, ir visa karta neteko nuosavos, visiems bendros istorijos – paskui prapuolė ir optika, per kurią būtų galima įžiūrėti kiekvieną atskirai: žmonės kaip žmonės – gyveno sau, mirė, maža kam kaip susiklostė…
Seni žmonės
Spinoza
Iš latvių poezijos [Akuraters, Akuratere, Ziedonis, Zālīte, Cielēna]
Iš „Tamarito divano“
Užnuodyta pasaka
Dukters gimtadienio proga Lorensas, kaip visada, nupirko pasakų knygą. Rosaura savo ruožtu nusprendė tą dieną išvirti tėvui gvajavų džemo pagal motinos receptą. Visą popietę ji maišė ant viryklės burbuliuojantį violetinės spalvos skystį ir kelis kartus jai pasirodė, kad mato, kaip motina vaikšto po kambarius ir koridorius, nešama rožinių kvapų bangų, kurios užlieja visus namus.
Iš „Libello belli“
Pūkinė pagalvė
Po trečios šio atkryčio dienos ji daugiau nebesikėlė iš lovos. Alisa vos beįstengė pajudinti galvą. Ji nenorėjo, kad jos lovą kas nors liestų, net nenorėjo, kad būtų keičiamas pagalvės užvalkalas. Ją apėmė baimė, kad sutemus į lovą ropščiasi pabaisos ir šliaužia antklode.
