LiteratūraVertimai

PAUL VIOLI

Rodyklė

 

Ginčai dėl autorystės eilučių: „Blogybių mano tokios atsargos, / kad sausiui nesilyginti savais žydėjimais“…

SERHIJ OSOKA

Vitnė Hjuston

Kliment Redko. Overnės valstiečiai. 1933

Kai Katka ištaria savo baisųjį „Aš su tavim nebešneku“, man išsyk ima virpėti pakinkliai (nors ir nenumanau, kur jie yra), oda perbėga šiurpas, o veidan smogia karštas vėjas. Jei Katka pasakė, kad nebešneka, vadinasi, taip ir bus. Ir čia kalbama ne apie kažin kokį laikiną nenorą bendrauti atviromis temomis, o apie visišką, pilnutinį, triuškinantį ignoravimą. Kai Katka nesišneka, ji nuduoda, kad apskritai neegzistuoju. Retsykiais tada atrodo, kad ji štai ims ir pereis mane kiaurai, tarytum per tuščią vietą.

GUNDEGA REPŠE

Iš „Ekstazių ir metastazių“

Tu, kuris sprogdini miegančius vaikus,
Tu, kuris tankais, raketomis degini javų laukus,
Tu, kuris šaudai artojus ir duonos kepėjus,
Tu, kuris prievartauji nėščiąsias,
Tu, kuris negimei žmogumi, –
Būk prakeiktas!
LIENĪTE MEDNE-SPĀRE

Paklausyk, kaip dainuoja smėlis

Nusėlinusi atgal iki lovos, Sintija atsisėda, pasitupdo ant kelių Mėlynąjį Meškiną ir, atkišusi apatinę lūpą, nuplėšia vieną jo akį. Akimirką patrina ją dviem pirštais ir padeda ant lentynos.
– Nelaimingas meškinas, tu juk beveik aklas, – atsidūsta ji, nuplėšia antrą akį…
VLADIS SPĀRE

Ėjimas šlubu žirgu

Prie Parako bokšto braudamasis pro sniego sieną jis pustamsėje užsirovė ant Ievos, kuri tiesiog priešpriešiais ėjo per gatvę, lyg jie būtų susitarę susitikti. Įsisupusi į storą vilnonį šaliką ir įsisukusi į tą patį seną paltą, kurį jis kadaise dovanojo.
– Tu!
CHARLES REZNIKOFF

Iš ciklo „Prieš pat nusileidžiant saulei“

Jaunų vyrų ir moterų baletas
perone:
kokia romantika!
Jaunuolis lipa svyruojančiom kopėčiom
tai nupaveiksluoti:
štai kur realizmas.
CHARLES BUKOWSKI

Meilė – tai pragaro šuva

vienui vienas šuo,
bidzenantis pats sau įkaitusiu
vasaros šaligatviu,
rodosi kur kas galingesnis
ir už dešimt tūkstančių dievų.
kodėl taip?
ROBERTO BOLAÑO

Džimas

Kas yra poezija, Džimai? – klausdavo jo elgetaujantys Meksiko vaikai. Džimas klausydavosi jų, stebėdamas debesis, ir tada atpildavo. Žodynas, iškalba, tiesos ieškojimas. Epifanija. Taip pat, kaip apsireiškia Švenčiausioji Mergelė Marija. Centrinėje Amerikoje jį kelis kartus apiplėšė, o tai kiek neįprasta buvusiam jūrų pėstininkui ir Vietnamo karo veteranui. Daugiau jokių kovų, pareiškė Džimas.

F. SCOTT FITZGERALD

Gražūs ir pasmerkti

Dabar Antonis kiekvieną rytą tarp kitokios korespondencijos rasdavo ir kelis kvietimus. Trys tuzinai dorybingų moteriškosios lyties būtybių iš aukščiausio visuomenės sluoksnio deklaravo jei ne ypatingą norą, tai bent jau savo tinkamumą gimdyti vaikus trims tuzinams milijonierių. Penki tuzinai dorybingų moteriškosios lyties būtybių iš kiek žemesnio sluoksnio rodė ne tik tokį pat tinkamumą, bet ir milžiniškas, drąsias ambicijas…

THOMAS OWEN

Kiaulė

Lyonel Feininger. Nakties vanagai. 1921
Artūras Kroulis pasuko į nurodytą stovėjimo aikštelę. Tarp betoninių užtvarų niūksojo juodas automobilis. Jis pasistatė savąjį greta. Išjungus šviesas, jį vienu moju apgaubė tamsa. Jis išlipo; akys greitai apsiprato su keista pilka prieblanda. Kai trinktelėjo durelėmis, kažkas praskyręs užuolaidą pažvelgė pro langą.
Plūktu grūstų plytų taku jis greit pasiekė pastatą, stumtelėjo duris. Tai buvo užeiga, kokių pilna visose pasaulio paplentėse. Normandiškas baras, lentynos, pririkiuotos butelių rėksmingomis etiketėmis, muzikinis plokštelių automatas, tviskantis kaip elektrinė viryklė, iš kurio sklido tranki muzika. Keletas staliukų, uždengtų raudonai ir baltai languotomis staltiesėmis. Paluby pernelyg šviesaus medžio sijos.