LiteratūraVertimai

HARRY SALMENNIEMI

Prašymai

Philipp Bauknecht. Arena. 1912
Gerbiamas gavėjau,
naršydamas jūsų interneto puslapyje radau skelbimą dėl konkurso eiti savivaldybės mero pareigas. Būtų įdomu daugiau sužinoti apie šį pasiūlymą.
Esu iš tų, kurie žvelgia į ateitį ir į veidrodį, o jame mato velniškai išvaizdų komandos žaidėją; riziką priimu kaip galimybę, galimybę – kaip riziką. Įžvelgiu dalykus, kurių kiti nemato. Iš anksto nuspėju tendencijas.
KENNETH PATCHEN

Idant

Galėčiau pretenduot į pareigas (jau pamiršau kokias), turėjau iki vidurdienio vesti Mero pavaduotojo dukterį. Įsakymą perdavė trys minutės po dvylikos.
Aš jau turėjau žmoną; Mero pavaduotojas buvo bevaikis; bet aš vedžiau.
Tada man liepė nuskusti tėvui barzdą. Gerai. Nesvarbu, kad jis buvo eunuchas…
MORTON MARCUS

Iš „Bevardžių akimirkų“

Po žeme turėtų būti daugybė laiptinių: minkštų it samanos, aprizgusių šaknimis, ankštų ir stačių – sudūlėjusių lapų kapinynas.
Mirusieji bruzda pirmyn atgal šiais laiptais. Sunki kelionė, bet įveikiama. Pašaukti, jie ateina.
Daugelis jų pasiekė tai, ko neįsivaizdavo būdami gyvi, vientuliai ankštuose būstuose, nustumti triukšmingos minios.
JAAKKO YLI-JUONIKAS

Gelbėtojas

Gyvenu, kaip sakoma, šia akimirka. Dažnai ūmiai įsiveliu į visokias kvailystes. Pagal įsitikinimus esu socialdarvinistas, mano nuomone, mažų bjaurių berniukų skęsta per mažai. Tai gali nuskambėti žiauriai, bet aš žinau, ką kalbu. Mano įsitikinimai paremti daugybės metų patirtimi dirbant paplūdimio gelbėtoju Ruisalo saloje.

ROSA LIKSOM

(Susituokėm lapkričio keturioliktą, bet netempėm net iki mėnesio pabaigos. Man santuoka atrodė lygiai dviem savaitėm per ilga.) Susipažinom Pampame, kai po darbo su chebra užėjom aliuko. Jis įėjo, ir man iškart susišvietė, kad šitas bičas sukurtas man. Į vakaro pabaigą nuėjau prie jo stalo ir pasakiau: eik tu šikt. Paskui grįžom pas mane ir nuo tada nebegalėjau to bičo iškrapštyt.

ANAMIKA

Be vietos

„Savo vietą palikę
plaukai, nagai bei moterys
yra pasmerkti likti niekur“, –
taip vieną šloką mums aiškindavo
sanskrito mokytojas.
Iš mirtino išgąsčio
mes, mergaitės,
sustingdavome savo vietoje!
THOMAS OWEN

Keliauninkas

– Tu aplaižai savo ranką, štai taip… paskui nusausini odą atgalia plaštaka… Pauostyk! Tai ir yra mirties kvapas.
– Tu visai pamišusi. Vaikų žaidimai. Jie nebe tavo amžiui.
– Pauostyk!
OLHA KARI

Gyvenimas gyvenime

Kliment Redko. Vyras ir žmona. 1922

Pirmą sykį pradedu knygą, gerai nežinodama, koks bus paskutinis jos sakinys. Kaukia oro pavojaus sirena, šiandien jau penktoji. Matyt, ne paskutinė. Tiesą sakant, šios knygos neturėtų būti. Prieš mėnesį neįsivaizdavau, kad ją rašysiu, kaip ir neįsivaizdavau, kad mūsų Irpinę, Bučą, Mariupolį, Borodianką, Desną, Černihivą, Charkivą, Iziumą, Chersoną, Hostomelį, Volnovachą, Jahidnę, mūsų miestus, miestelius, kaimus (naujoji geografija skausmu neišmatuojama) rusų išgamos, vykdydami genocidą ir žiaurias žudynes, pavers pajuodusiomis gaisravietėmis ir masinėmis kapavietėmis.

Trys ukrainiečių poetai [Žadan, Čubaj, Musakovska]

Kiekviena žinia apie mirtį,
sugriautą namą
ar likimą –
lyg skylė kūne,
paskubom užtaisyta metaliniu lopu.
Greit jame nebeliks
gyvos vietos.
KENNETH KOCH

Lovoje

Platonas sako, kad ši lova
Nėra tikroji.
Ką Platonas išmanė
Apie lovas?