LiteratūraVertimai
Kažkas su manimi ne taip
![Charles Blackman. Nuošali gatvė. 1954](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2023/06/FB_IMG_1684930391170-190x161.jpg)
– Jehova, jis vardu Jehova, – pergalingai pasakė ji.
Sutikau, mat ką dar galėjau padaryti? Žinia, kitas klausimas buvo apie mano tikėjimo tvirtumą.
– Kaip sakoma, krentančiame lėktuve ateistų nėra, – nedrąsiai sumurmėjau. – Bet mūsų lėktuvas dar nekrenta, tai ir mano tikėjimas nėra dabar itin tvirtas.
Skambutis
![Hans Bellmer. Lėlė. 1934](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2023/06/lele-119x180.jpg)
Man atvykus į Briuselį, žiniasklaidoje netilo kalbos apie europietiškos svajonės pabaigą. Išaugo nepasitikėjimas, pavyzdžiui, smurtas viešajame transporte, kuris visada įsiplieksdavo, kai vienas keleivis pareikalaudavo, kad kitas pritildytų muziką savo MP3 grotuve ar mobiliajame telefone. Vieną dieną, grįždamas iš nuomojamos studijos Ikselio rajone apžiūros, pamačiau dvi gaujas iš daugiau nei trijų dešimčių jaunuolių, ant biržos pastato laiptų besisvaidančias „Jupiler“ alaus buteliais.
Hanfeidzi
Nesvarbu, ar vyro valdžioje yra dešimt tūkstančių vežėčių, ar jis yra tūkstančio vežėčių valdytojas, visi – tiek jo sugulovės, tiek žmona ir jų pirmagimiai sūnūs, galintys tapti sosto įpėdiniais, – trokšta ankstyvos jo mirties. Iš kur žinau, kad taip yra?
Žodis
Žodis
– akmuo
šaltoj upėj.
Ir dar vienas –
prireiks nemažai akmenų,
jeigu jau brisiu.
Efemeridžių istorija
– Supranti, – lyg tarp kitko ėmė tujinti, – reikalas tas, kad… Na, kaip čia aiškiau paaiškinti… Žodžiu, man žvaigždės nurodė tave. Pirmiau buvo sapnai. Sapnuodavau tave kone kasdien. Beje, pradžioje sapnuodavau tave kaip vyrą be veido, nepažįstamąjį. Vėliau ėmiau matyti kaip konkretų žmogų, tik be veido. Sapnuose mudu… mylėjomės, na, užsiėmėme seksu.
Sako, čia ne eilėraštis
![Herbert Bayer. Kūgio šešėlis. 1934](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2023/04/1-1-128x180.jpg)
Dienoraštis (2)
Jei turėčiau suformuluoti credo, sakyčiau: Dievas nėra už mūsų. Jis dar ateis. Jo reikia ieškoti ne žmonijos evoliucijos pradžioje, o jos pabaigoje. Jis yra galutinis, o ne pradinis. Tai aukščiausias ir paskutinis taškas, į kurį veržiasi bet kuri prigimtis laike. O kadangi laikas Jam neegzistuoja, Jam nesvarbu, ar toji evoliucija, kurią Jis vainikuoja, yra priešakyje, ar užpakalyje, ir ar Jis lemia ją kvietimu, ar stūmimu.
Iš „Variacijų mėnulio tema“
Banginio medžioklė
Dienoraštis
![Alfred Sisley. Pamoka. 1874](http://www.satenai.lt/wp-content/uploads/2023/04/1874-The-Lesson-41x47-private-AT-190x165.jpg)
Reikia dirbti įnirtingai, greitai ir kad niekas tavęs neblaškytų; tai užtikrintas būdas pasiekti kūrinio vienovę. Paskui, baigus darbą, atidėjus rašymą, reikia įnirtingai, godžiai skaityti, kaip dera po tokio pasninko, ir iki galo, nes reikia viską pažinti. Ir galvoje vėl sukirbės idėjos; nereikia tam trukdyti; netrukus ims dominuoti viena; tada vėl reikia sėsti prie rašymo. O kol rašai, sąmoningai nieko nebeskaityti. Skaitymas mane per daug jaudina ir išjudina galvoje visokias idėjas. Nė viena nebūna dominuojanti, bent jau ilgą laiką.