LiteratūraVertimai

ANDRIJ LIUBKA

Kažkas su manimi ne taip

Charles Blackman. Nuošali gatvė. 1954

– Jehova, jis vardu Jehova, – pergalingai pasakė ji.
Sutikau, mat ką dar galėjau padaryti? Žinia, kitas klausimas buvo apie mano tikėjimo tvirtumą.
– Kaip sakoma, krentančiame lėktuve ateistų nėra, – nedrąsiai sumurmėjau. – Bet mūsų lėktuvas dar nekrenta, tai ir mano tikėjimas nėra dabar itin tvirtas.

CRISTIAN CRUSAT

Skambutis

Hans Bellmer. Lėlė. 1934

Man atvykus į Briuselį, žiniasklaidoje netilo kalbos apie europietiškos svajonės pabaigą. Išaugo nepasitikėjimas, pavyzdžiui, smurtas viešajame transporte, kuris visada įsiplieksdavo, kai vienas keleivis pareikalaudavo, kad kitas pritildytų muziką savo MP3 grotuve ar mobiliajame telefone. Vieną dieną, grįždamas iš nuomojamos studijos Ikselio rajone apžiūros, pamačiau dvi gaujas iš daugiau nei trijų dešimčių jaunuolių, ant biržos pastato laiptų besisvaidančias „Jupiler“ alaus buteliais.

Hanfeidzi

Nesvarbu, ar vyro valdžioje yra dešimt tūkstančių vežėčių, ar jis yra tūkstančio vežėčių valdytojas, visi – tiek jo sugulovės, tiek žmona ir jų pirmagimiai sūnūs, galintys tapti sosto įpėdiniais, – trokšta ankstyvos jo mirties. Iš kur žinau, kad taip yra?

OLAV H. HAUGE

Žodis

Žodis
– akmuo
šaltoj upėj.

Ir dar vienas –
prireiks nemažai akmenų,
jeigu jau brisiu.

LEONID MAČULIN

Efemeridžių istorija

– Supranti, – lyg tarp kitko ėmė tujinti, – reikalas tas, kad… Na, kaip čia aiškiau paaiškinti… Žodžiu, man žvaigždės nurodė tave. Pirmiau buvo sapnai. Sapnuodavau tave kone kasdien. Beje, pradžioje sapnuodavau tave kaip vyrą be veido, nepažįstamąjį. Vėliau ėmiau matyti kaip konkretų žmogų, tik be veido. Sapnuose mudu… mylėjomės, na, užsiėmėme seksu.

KENNETH REXROTH

Sako, čia ne eilėraštis

Herbert Bayer. Kūgio šešėlis. 1934
Visa, kas yra, yra darna,
Kitaip tai netvertų.
Dalių darna su visuma –
Tai gėrio apibrėžimas.
Todėl visa, kas yra, yra gera.
Žmogus – dalis viso to, kas yra, taigi
Jis – darnos dalis.
Todėl žmogus geras iš prigimties.
Tiek, kiek jis žino, kaip yra,
Žino dėl to, kad savyje jis –
Visumos dalių darna, tokia pat
Kaip ir viso to, kas yra. Todėl
ANDRÉ GIDE

Dienoraštis (2)

Jei turėčiau suformuluoti credo, sakyčiau: Dievas nėra už mūsų. Jis dar ateis. Jo reikia ieškoti ne žmonijos evoliucijos pradžioje, o jos pabaigoje. Jis yra galutinis, o ne pradinis. Tai aukščiausias ir paskutinis taškas, į kurį veržiasi bet kuri prigimtis laike. O kadangi laikas Jam neegzistuoja, Jam nesvarbu, ar toji evoliucija, kurią Jis vainikuoja, yra priešakyje, ar užpakalyje, ir ar Jis lemia ją kvietimu, ar stūmimu.

ARTIS OSTUPS

Iš „Variacijų mėnulio tema“

Aš – klaidingai užrašytas žodis bibliografo sapne.
Aš – pilnas vaizdų, kaip tamsa tarp uždarų durų;
jie galvoja mane nugalėsią paprasčiausiu gestu,
pramoga pigia, pinigais ar puolusia dorove.
JACQUES PRÉVERT

Banginio medžioklė

Ten jūroje – audra,
čia – valgyt nebėra.
Prosperas liūdnas sėdi,
galvoja apie tėtį:
su juo mes vandenyne
ragautume banginio,
kodėl aš vengiau jūros,
kodėl nekėliau burės?
ANDRÉ GIDE

Dienoraštis

Alfred Sisley. Pamoka. 1874

Reikia dirbti įnirtingai, greitai ir kad niekas tavęs neblaškytų; tai užtikrintas būdas pasiekti kūrinio vienovę. Paskui, baigus darbą, atidėjus rašymą, reikia įnirtingai, godžiai skaityti, kaip dera po tokio pasninko, ir iki galo, nes reikia viską pažinti. Ir galvoje vėl sukirbės idėjos; nereikia tam trukdyti; netrukus ims dominuoti viena; tada vėl reikia sėsti prie rašymo. O kol rašai, sąmoningai nieko nebeskaityti. Skaitymas mane per daug jaudina ir išjudina galvoje visokias idėjas. Nė viena nebūna dominuojanti, bent jau ilgą laiką.