LiteratūraVertimai
rasą ant gėlių kloja dirbtinė ventiliacija
kai vargšai išmirs ir tiek
ir turčiai viską paveldės ir tiek
kitaip tariant: kai viskas grįš į savas vėžes
kai jūroje žuvys įstrigs apsauginėse kaukėse
ir antivirusinių vaistų buteliukuose…
Ne antrinė šviesa
Vienas spustelėjimas ir šast – prieš jus iškyla ateities vaizdas. Nepamirškite: paveikiausia yra ne ta šviesa, kuri ryškiausiai šviečia. Ne visada. Šioje požemio saugykloje šviesa įgyja visai kitą prasmę. Atskridote į šią ledinę salą susipažinti su mūsų veikla. Sveikinu jus atvykusius ir dėkoju už susidomėjimą.
Bespyglė
Aš
parašiau
eilėraštį apie
kalėdinę eglutę bet
Iš „Lentelių“
Jie išraižė savo gyvenimus molyje
ir pasitraukė.
Jų aidą girdžiu kraujo tvinksniuos.
Kareivio Kūčios
Prireikus numesti svarbią bombą, paprastai tai daroma per Kūčias, kadangi tą vakarą priešlėktuvinės gynybos postuose budintys jauni kareiviai nesunkiai įsileidžia pašalines mintis ir visai nepastebi skrendančių bombonešių, kad ir kokie dideli bei puikūs šie būtų. Vienas būtent toks bombonešis skrido aukštai virš užšalusios jūros per dangaus naujagimį sniegą priešo šalies link.
Pasiruošti viskam
Aš atsargesnis. Su aplinkiniais sudariau laikinas paliaubas. Tausoju jėgas naujam gyvenimo etapui, dėl to ir slepiuosi namuose lyg apkasuose. Politinė krizė mane aplenkia. Kai ji prasidėjo, kartais nakvodavau palapinėje ir grandydavau nuo dugno pelėsį. Tačiau išsekęs mano mažos tėvynės kūnas man atsiskleidžia ir šitaip. Žinau, pavyzdžiui, kad nuo sausio kils minimalioji alga ir kad ponia Jana per anksti iškrito iš realybės šou „Apsikeiskime žmonomis“. Paskutinio epizodo filmavimo metu ji nualpo ir ją teko operuoti. Pasak „TV Prásk“, jai buvo atliktas abortas. Vakarų Bohemijos policija uždarė nelegalią šinšilų veisyklą.
Orfiškosios giesmės vandenų dievybėms
O Nimfos, dukterys Okeano didžiadvasingo,
Namus susikūrusios gelmenuos žemės vagų vandeningų.
Slapti jūsų takai žemiškieji, o Bakcho žindėjos,
Daugiašlovės, šventos, lankose kilpinėjančios vaisių nešėjos.
Pastabos eilėraščiui, kurio neįmanoma parašyti
Nėra tokio eilėraščio, kuriuo valiotumei
tai aprašyti, tas smėlio duobes,
kur tieka palaidota
ir neatkasta, nepakeliamas
skausmas tebežymi jų odą.
Džiugesys
Siunčiau oro bučinius ir rodžiau grimasas saulei,
mėginau surinkti mažyčius deimantus,
žaižaruojančius sniege, – bet kiekvienas
jų mane viliojo prie gretimo, kol pavirto
nesibaigiančiu miražu, – tad sustojau,
giliai įkvėpiau ir padėkojau Dievui už Gyvybę!
Mano katė Jugoslavija
Ir rydavo ji tiek, kad išpampo kaip kokia milžinė. Jai užšokus ant mano plačios lovos, kurioje kadaise be problemų miegodavom dviese, antklodės ir pagalvės šokteldavo kone iki pat lubų, o lovos spyruoklės veik liesdavo grindis – šios drebėdavo katei žengiant savo stambiomis meškiškomis letenomis.
