LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Pasolini ir Callas buvo įsimylėjėliai
Italų prozininkė Dacia Maraini (g. 1936) šiemet išleido knygą „Mielasis Pierai Paolo“ (Caro Pier Paolo). Šiuo leidiniu „Neri Pozza“ leidykla mini Piero Paolo Pasolini (1922–1975) šimtmetį. Rašytoja [...] atsakė į dienraščio „Corriere della Sera“ korespondento Aldo Cazzullo klausimus.
Alvis Hermanis: neketinu niekur išvažiuoti!
Tikėtis iš menininkų kokių nors drąsių gestų kritiniais momentais – beprasmiška. Viskas krypsta kitaip. Mes tą puikiai matome ir šiandien Ukrainoje: patriotizmo ir vyriškumo, tiesiog žmogiškumo kartelė, kurią užkėlė ukrainiečių tauta, miesčioniškai civilizuotajai Europai, kur vyksta kažkokios anoniminės miesčioniškos akcijos, nėra suprantama.
Tas amžinas švino skonis
Lietuviškai neseniai pasirodė latvių rašytojo MARIO BERZINIO romanas „Švino skonis“. Knygos vertėja Laura Laurušaitė kalbasi su autoriumi Rusijai ką tik įsiveržus į Ukrainą
Kur Dalios Urnevičiūtės vieta?
Talentinga, jautrios, lengvai pažeidžiamos prigimties. Slapukė. Aikštinga, reiškianti pretenzijas – redaktoriai jos prisibijodavę. Toks apibūdinimų derinys Dalios Urnevičiūtės portretui. Ryškiai suspindusi kaip dramaturgė, debiutavusi eilėraščių knyga ir ilgainiui poezijos vis dėlto neužmetusi, labiausiai ji žinoma kaip prozininkė, apysakos „Leona“ autorė.
Prekyba knygomis: trumpa istorija
Nuo XVI a. Senos krantinėmis nusidriekė ilgos bukinistų knygynėlių ir prekystalių eilės. Neatsitiktinai paryžiečiai Seną vadina upe, tekančia tarp dviejų knygų lentynų. Iš pradžių šią gaivališką prekybą knygynų savininkai sutiko priešiškai, naudotų knygų prekeivius laikydami nesąžiningais konkurentais. 1577 m. karališkuoju dekretu bukinistai buvo prilyginti vagims.
Avgust Demšar: „Slovėnijoje vietos autorių detektyvai neregėtai populiarūs“
Manau, kad vaizdinė medžiaga detektyvui būtina, tai – sudėtinė žanro dalis. Paprastai mano knygose galima rasti butų planus ir miesto žemėlapius. Agatha Christi jau praėjusiame amžiuje vienoje iš savo knygų išspausdino Rytų ekspreso miegamojo vagono planą.
Ką skaityti: Abdulrazako Gurnah knygos
Trys Švedijos akademijos Literatūros komiteto nariai pateikė rekomendacijas, nuo kurių romanų pradėti pažintį su šio autoriaus, iki premijavimo ne itin žinoto už Britanijos ribų, kūryba.
Įkvėpimas. Aukščiausiojo kodas. Vertybių sistema
Latvių rašytojų atsivėrimai
„Mąstytojas, tarp mąstytojų pirmas“
…Lemas suformuluoja ir išsprendžia „teleportacijos paradoksą“ – gerokai anksčiau už Dereką Parfitą, kuris jį išgarsino. Jei ponas Smitas įeina į kabiną, yra išskaidomas į atomus, vėl iš jų surenkamas kitoje vietoje ir išeina iš jos nepažeistas, prisimindamas viską, kas jam nutiko, ar galima tvirtinti, kad tai tas pats ponas Smitas?
Kam skambina gūranti varpinė
…literatūros ateitis – formos ekonomija. Ateinančio šimtmečio „Karas ir taika“ bus ne didesnė kaip du šimtai puslapių. Ar dar mažesnė – turint omenyje, kiek dėmesio skaitytojas gali skirti knygai savo daugiašakiu laisvalaikiu. Ji bus Becketto „Malonas miršta“ arba eilėraščio ilgumo. Tiesą sakant, manau, kad literatūros ateitis priklauso jos ištakoms, tai yra poezijai. Štai kodėl mano profesijos žmogui „šiandieninis atšiaurus kultūrinis klimatas“ atrodo visai malonus.
