LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

Knuts Skujenieks: „mano sveikata išeina / per kalnelį nudainuoja…“

 

Liepos 25 dieną, eidamas 86-uosius, mirė Knutas Skujeniekas – Latvijos pasididžiavimu tituluojamas poetas, vertėjas, literatūros kritikas, tautosakos tyrėjas, eseistas, publicistas.

ODVEIG KLYVE

Ar nedreba tau ranka, Vladimirai?

              Ar nedreba tau ranka,
              kai girdi, kad
              žuvo devyniasdešimt vaikų
              ir dar šimtai sužeisti
              kulkų ir bombų?

Laisvos minties kova prieš totalitarizmą

[Gintarė Visockytė:] Vladimiro Nabokovo „Kairysis kaspinas“ (Bend Sinister) kritikų vadinamas įspūdingu, galingu ir pačiu drąsiausiu jo sukurtu distopiniu-politiniu romanu. [...] Apie jo sąsajas su dabartinėmis realijomis, daugiasluoksnį autoriaus rašymo stilių kalbamės su „Kairiojo kaspino“ (kurį šiemet lietuviškai išleido leidykla „Jotema“) vertėja RASA DRAZDAUSKIENE.

DRAGO JANČAR

Borisas Pahoras – maištaujantis žmogus

[Nikodem Szczygłowski:] Gegužės 30 d. mirė žinomas slovėnų rašytojas Borisas Pahoras, kilęs iš Triesto, [...] vadinamas šio unikalaus miesto „atmintimi ir sąžine“. Jam buvo 108 metai. Pahoras buvo nenuilstantis XX a. liudininkas, jį išgarsino romanas „Nekropolis“, kuriame jis pasauliui pristatė savo koncentracijos stovyklos kalinio patirtį.
ANDREJ KURKOV

Ukrainoje rusų kalba dabar yra „priešo kalba“

Kas kartą, kai Ukrainai tenka priešintis Vladimiro Putino agresijai, rusų kalbos atsisakymo idėja – rusų kalbos išnykimo iš kultūrinio kraštovaizdžio idėja – darosi vis priimtinesnė vis daugiau rusakalbių ukrainiečių. [...] Dešimčių tūkstančių ukrainiečių nužudymas, kurį Rusija įvykdė po invazijos, yra svarus argumentas prieš rusų kalbą ir kultūrą Ukrainoje.

Geriausios knygos apie Ukrainą ir Rusiją: istoriko rekomendacijos

Šių metų pradžioje, dar iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, redaktorė Sophie Roell apie šių dviejų šalių santykius pakalbino ukrainiečių istoriką profesorių Serhijų Plochijų (Serhii Plokhy), nuo 2007 m. dirbantį Harvarde, Harvardo universiteto Ukrainos studijų vadovą.

ALEKSEJ KAMENSKICH

Kaip skirtingų šalių piliečiai išgyveno tamsius laikus: 5 knygos

Jasperso nuomonė vienareikšmiška: bet kurios valstybės piliečiai yra atsakingi už tai, kaip juos valdo. [...] Būtent „atsakingi“: kaltė nukreipta į praeitį (kalti jaučiamės dėl to, ko nepadarėme ar padarėme), o atsakomybė nukreipta ne tiek į praeitį, kiek į dabartį ir ateitį…

Vonnegutui – 100: interviu su savimi

Kasdien traukdavom į miestą ir atkasinėjom rūsius bei slėptuves, kad ištrauktume lavonus – sanitariniais tikslais. Kai į juos patekdavom – į tipinę slėptuvę, daugiausia į paprasčiausią rūsį, – atrodydavo lyg tramvajus, pilnas žmonių, kuriuos vienu metu ištiko širdies smūgis. Žmonės, tiesiog sėdintys ant kėdžių, visi negyvi. Ugnies audra yra nuostabus reiškinys.

BENJAMIN RAMM

Kodėl tironai mėgsta rašyti poeziją

Bin Ladenas buvo vienas iš žymiausių džihadistų poetų, o jo statusą iš dalies lėmė klasikinės iškalbos ištobulinimas. Bin Ladeno emyras Irake Abu Musabas al Zarkavis garsėjo ir kaip „skerdikas“, ir kaip „daug verkiantysis“ – tai rodo negailestingumą ir sentimentalumą siejantį ryšį, išvien besireiškiantį valdžios ir gailesčio troškimą.

Kultūra po katastrofos

[Vladimiras Mirzojevas:] Laikausi tokios pozicijos: jei tu tyli, jei atvirai ir tiesiogiai – ne per meno kūrinį – nesikalbi su savo auditorija, tai ir patį meno kūrinį gana sunku sukurti. Daugelis, man atrodo, dabar galvoja: pasisakysiu kaip menininkas, galbūt metaforiškai, Ezopo kalba, bet kaip pilietis neprasižiosiu, kad neužsiraučiau ant represijų.