LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Prekyba knygomis: trumpa istorija
Nuo XVI a. Senos krantinėmis nusidriekė ilgos bukinistų knygynėlių ir prekystalių eilės. Neatsitiktinai paryžiečiai Seną vadina upe, tekančia tarp dviejų knygų lentynų. Iš pradžių šią gaivališką prekybą knygynų savininkai sutiko priešiškai, naudotų knygų prekeivius laikydami nesąžiningais konkurentais. 1577 m. karališkuoju dekretu bukinistai buvo prilyginti vagims.
Avgust Demšar: „Slovėnijoje vietos autorių detektyvai neregėtai populiarūs“
Manau, kad vaizdinė medžiaga detektyvui būtina, tai – sudėtinė žanro dalis. Paprastai mano knygose galima rasti butų planus ir miesto žemėlapius. Agatha Christi jau praėjusiame amžiuje vienoje iš savo knygų išspausdino Rytų ekspreso miegamojo vagono planą.
Ką skaityti: Abdulrazako Gurnah knygos
Trys Švedijos akademijos Literatūros komiteto nariai pateikė rekomendacijas, nuo kurių romanų pradėti pažintį su šio autoriaus, iki premijavimo ne itin žinoto už Britanijos ribų, kūryba.
Įkvėpimas. Aukščiausiojo kodas. Vertybių sistema
Latvių rašytojų atsivėrimai
„Mąstytojas, tarp mąstytojų pirmas“
…Lemas suformuluoja ir išsprendžia „teleportacijos paradoksą“ – gerokai anksčiau už Dereką Parfitą, kuris jį išgarsino. Jei ponas Smitas įeina į kabiną, yra išskaidomas į atomus, vėl iš jų surenkamas kitoje vietoje ir išeina iš jos nepažeistas, prisimindamas viską, kas jam nutiko, ar galima tvirtinti, kad tai tas pats ponas Smitas?
Kam skambina gūranti varpinė
…literatūros ateitis – formos ekonomija. Ateinančio šimtmečio „Karas ir taika“ bus ne didesnė kaip du šimtai puslapių. Ar dar mažesnė – turint omenyje, kiek dėmesio skaitytojas gali skirti knygai savo daugiašakiu laisvalaikiu. Ji bus Becketto „Malonas miršta“ arba eilėraščio ilgumo. Tiesą sakant, manau, kad literatūros ateitis priklauso jos ištakoms, tai yra poezijai. Štai kodėl mano profesijos žmogui „šiandieninis atšiaurus kultūrinis klimatas“ atrodo visai malonus.
Akmeizmo rytas
Viduramžiai mums brangūs tuo, kad pasižymėjo ypatingu ribų ir pertvarų pojūčiu. Jie niekada nemaišė skirtingų planų ir į anapusybę žvelgė itin santūriai. Taurus racionalumo ir mistikos mišinys bei pasaulio, kaip gyvos pusiausvyros, pojūtis daro mus giminingus su šita epocha ir skatina semtis jėgų iš kūrinių, iškilusių romanų žemėje apie 1200 metus.
Simbolizmo palikimas ir akmeizmas
Čia Dievas tampa Gyvuoju Dievu, nes žmogus pasijuto vertas tokio Dievo. Čia mirtis – uždanga, skirianti mus, aktorius, nuo žiūrovų, ir vaidinimo įkarštyje mes niekiname bailų žvilgčiojimą – kas gi toliau? Kaip adamistai, mes šiek tiek miško žvėrys ir bet kokiu atveju neatsisakysime to, kas mumyse yra žvėriška, mainais į neurasteniją.
Witoldo Gombrowicziaus kelias pas Lietuvos skaitytoją
Man Gombrowiczius, be to, kad yra išties sudėtingas autorius, pirmiausia labai įdomus. Pasirašyčiau po kiekvienu jo žodžiu, o nuostabiausia jo savybė – bent jau man – ta, kad jis visiškai laisvas – myli tėvynę tiek, kiek myli, o ne kiek reikia, mėgsta tai, ką mėgsta, o ne ką reikia mėgti, kad pajunta mažiausią netikrumą, apgaulę, apsimetimą – ir garsiai apie tai pasako.
Bykovas apie Glück: „Jos kūrybą laikau imitacija“
Šiandien pasaulyje, manau, yra dešimtys tūkstančių poetų, kurie visiškai pagrįstai galėtų į tai pretenduoti, ir man apmaudu būtent dėl to, kad Louise Glück vadinama poete, neturėdama tam jokio šimtaprocentinio pagrindo.
