LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Ukrainoje rusų kalba dabar yra „priešo kalba“
Kas kartą, kai Ukrainai tenka priešintis Vladimiro Putino agresijai, rusų kalbos atsisakymo idėja – rusų kalbos išnykimo iš kultūrinio kraštovaizdžio idėja – darosi vis priimtinesnė vis daugiau rusakalbių ukrainiečių. [...] Dešimčių tūkstančių ukrainiečių nužudymas, kurį Rusija įvykdė po invazijos, yra svarus argumentas prieš rusų kalbą ir kultūrą Ukrainoje.
Geriausios knygos apie Ukrainą ir Rusiją: istoriko rekomendacijos
Šių metų pradžioje, dar iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą, redaktorė Sophie Roell apie šių dviejų šalių santykius pakalbino ukrainiečių istoriką profesorių Serhijų Plochijų (Serhii Plokhy), nuo 2007 m. dirbantį Harvarde, Harvardo universiteto Ukrainos studijų vadovą.
Kaip skirtingų šalių piliečiai išgyveno tamsius laikus: 5 knygos
Jasperso nuomonė vienareikšmiška: bet kurios valstybės piliečiai yra atsakingi už tai, kaip juos valdo. [...] Būtent „atsakingi“: kaltė nukreipta į praeitį (kalti jaučiamės dėl to, ko nepadarėme ar padarėme), o atsakomybė nukreipta ne tiek į praeitį, kiek į dabartį ir ateitį…
Vonnegutui – 100: interviu su savimi
Kasdien traukdavom į miestą ir atkasinėjom rūsius bei slėptuves, kad ištrauktume lavonus – sanitariniais tikslais. Kai į juos patekdavom – į tipinę slėptuvę, daugiausia į paprasčiausią rūsį, – atrodydavo lyg tramvajus, pilnas žmonių, kuriuos vienu metu ištiko širdies smūgis. Žmonės, tiesiog sėdintys ant kėdžių, visi negyvi. Ugnies audra yra nuostabus reiškinys.
Kodėl tironai mėgsta rašyti poeziją
Bin Ladenas buvo vienas iš žymiausių džihadistų poetų, o jo statusą iš dalies lėmė klasikinės iškalbos ištobulinimas. Bin Ladeno emyras Irake Abu Musabas al Zarkavis garsėjo ir kaip „skerdikas“, ir kaip „daug verkiantysis“ – tai rodo negailestingumą ir sentimentalumą siejantį ryšį, išvien besireiškiantį valdžios ir gailesčio troškimą.
Kultūra po katastrofos
[Vladimiras Mirzojevas:] Laikausi tokios pozicijos: jei tu tyli, jei atvirai ir tiesiogiai – ne per meno kūrinį – nesikalbi su savo auditorija, tai ir patį meno kūrinį gana sunku sukurti. Daugelis, man atrodo, dabar galvoja: pasisakysiu kaip menininkas, galbūt metaforiškai, Ezopo kalba, bet kaip pilietis neprasižiosiu, kad neužsiraučiau ant represijų.
Pasolini ir Callas buvo įsimylėjėliai
Italų prozininkė Dacia Maraini (g. 1936) šiemet išleido knygą „Mielasis Pierai Paolo“ (Caro Pier Paolo). Šiuo leidiniu „Neri Pozza“ leidykla mini Piero Paolo Pasolini (1922–1975) šimtmetį. Rašytoja [...] atsakė į dienraščio „Corriere della Sera“ korespondento Aldo Cazzullo klausimus.
Alvis Hermanis: neketinu niekur išvažiuoti!
Tikėtis iš menininkų kokių nors drąsių gestų kritiniais momentais – beprasmiška. Viskas krypsta kitaip. Mes tą puikiai matome ir šiandien Ukrainoje: patriotizmo ir vyriškumo, tiesiog žmogiškumo kartelė, kurią užkėlė ukrainiečių tauta, miesčioniškai civilizuotajai Europai, kur vyksta kažkokios anoniminės miesčioniškos akcijos, nėra suprantama.
Tas amžinas švino skonis
Lietuviškai neseniai pasirodė latvių rašytojo MARIO BERZINIO romanas „Švino skonis“. Knygos vertėja Laura Laurušaitė kalbasi su autoriumi Rusijai ką tik įsiveržus į Ukrainą
Kur Dalios Urnevičiūtės vieta?
Talentinga, jautrios, lengvai pažeidžiamos prigimties. Slapukė. Aikštinga, reiškianti pretenzijas – redaktoriai jos prisibijodavę. Toks apibūdinimų derinys Dalios Urnevičiūtės portretui. Ryškiai suspindusi kaip dramaturgė, debiutavusi eilėraščių knyga ir ilgainiui poezijos vis dėlto neužmetusi, labiausiai ji žinoma kaip prozininkė, apysakos „Leona“ autorė.
