LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
„Viltis svarbu“: apie literatūros reikšmę konfliktų metu
[Volodymyr Jermolenko:] Vis dėlto literatūra karo metu yra ir pareiga. Mūsų pareiga yra kalbėti, liudyti, išpažinti, skelbti. Tylomis palaidotas blogis yra blogis, kuris sugrįš. Ukrainiečiai tai puikiai žino. Rusų okupantų mūsų atžvilgiu vykdomas genocidas baisus ne tik dėl to, kad tai – žiaurumo įsikūnijimas, bet ir dėl to, kad tai yra pasikartojančio žiaurumo įsikūnijimas.
Karo žanrai
[Liubov Jakymčuk:] Dėl karo daugybė žmonių tiesiog neteko žodžių. Jie būtent taip ir sako: nėra žodžių sielvartui, kurį patyrėme, išreikšti. Taigi poetų užduotis – šiuos neapsakomus jausmus perteikti žodžiais. Be žodžių, poetai atranda ir formą bei ritmą, kurie padeda įlieti į tekstą sudėtingą, stiprią emociją. Šitaip žmonės galbūt ima gebėti kalbėti apie savo traumą – priimdami kitų žodžius ir tekstus kaip savus. Tai padeda jiems susidoroti su trauma.
Rašytojo karas
[Andrij Liubka:] Mačiau internete kilusį pasipiktinimą dėl Šiškino straipsnio, bet jo neskaičiau. Visa tai taip nutolę nuo realių problemų. Neturiu laiko tokiam šlamštui. Vadinamieji gerieji rusai bando susikurti sau įvaizdį karo aukų, kurių kančios prilygsta mūsiškėms. Tuo pat metu jie visada sulaukdavo didelės institucinės Vakarų paramos – stipendijų, akademinių postų ir kt. formomis – vien dėl to, kad yra nusistatę prieš Putiną.
8 sekundės su Nicanoru Parra
Smalsu, kas parašys knygą, kurią sukurti planavo Parra, bet taip ir neparašė: Antrojo pasaulinio karo istoriją, kurioje būtų išsamiai papasakotas ar apdainuotas kiekvienas mūšis, kiekviena koncentracijos stovykla, poemą, kuri akimirksniu taptų Nerudos „Visuotinės giesmės“ priešingybe…
Danutė Sirijos Giraitė: „Vertėjas privalo būti ne tik atkaklus, bet ir ilgaamžis“
Dažnai vadinama estų literatūros ambasadore, vertėja Danutė Sirijos Giraitė yra išvertusi daugiau kaip pusšimtį knygų iš estų, suomių, anglų kalbų. 2022 metais apdovanota Šv. Jeronimo premija.
Jonui Mekui – 100. „Kino užrašai“
[Peter Bogdanovich:] Bet iš esmės Jonas yra ne tik apsigimęs revoliucionierius, bet ir poetas. Jis žvelgia poeto akimis. Užtenka pažiūrėti ilgus jo asmeninės kelionės filmus ir labai aiškiai išvysi jo humanistinę, melancholišką, kartais aikštingą, visada patrauklią asmenybę ir ypatingą viziją. Be abejo, jis dažnai ir rašo kaip poetas.
Ką skaitė Leokadija Diržinskaitė?
Nekaltinkite Dostojevskio
Kelias į Bučos žudynes veda ne per rusų literatūrą, o per jos slopinimą: Fiodoro Dostojevskio ir Michailo Bulgakovo, Vladimiro Nabokovo ir Josifo Brodskio, Anos Achmatovos ir Andrejaus Platonovo smerkimus ar knygų draudimą, Nikolajaus Gumiliovo, Isaako Babelio ir Pereco Markišo egzekucijas, Marinos Cvetajevos privedimą prie savižudybės, Osipo Mandelštamo ir Daniilo Charmso persekiojimą…
„Sušaudytasis atgimimas“: knyga, išgelbėjusi ukrainiečių literatūrą nuo sovietinės užmaršties
Teigiama, kad antologijos pavadinimą „Sušaudytasis atgimimas“ pasiūlė Giedroycas, nors Lavrinenka ir anksčiau vartojo šį žodžių junginį.
Pasaulyje kaltų nėra?
Iš tikrųjų tai yra visos rusų literatūros, kuri vis dar laikoma europietiška ir humanistine, modelis: rusų literatūra jau 200 metų piešia pasaulio paveikslą, kuriame nusikaltėlio reikia gailėtis, o ne smerkti. Mums dera jį užjausti, nes „pasaulyje kaltų nėra“ (tas pats Tolstojus). Kiekvienas gatavas kaimynui perrėžti gerklę, viskas priklauso nuo kainos.
