LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Nuo Puškino iki Putino: imperinė rusų literatūros ideologija
Tuo pat metu, kai europietiška orientalistika konstravo Afrikos ir Azijos visuomenių kaip neturinčių istorijos, vertos pasakojimo, vaizdinį, rusų literatūra Kaukazo ir Ukrainos tautas vaizdavo kaip tokias, kurių audringa istorija nusipelno užmaršties.
Perskaityk ir išmesk! Arba: ar galima išmokyti rašyti?
Daugelį metų sėdėjau priešais patyrusią korektorę, kuri be jokio pieteto prieš laurų vainikais vainikuotus kūrėjus vaizdingai skaitė ryškiausias redaguojamo teksto citatas, komentavo tų autorių vaizduotės prasmę ir latvių kalbos mokėjimą. Laimė, šių nemalonių komentarų neišgirdo minimi autoriai…
Moterų romanai
Vyrų romanai – apie tai, kaip įgyti galios. Žudant ir pan. arba nugalint ir pan. Tokie ir moterų romanai, nors metodai skirtingi. Vyrų romanuose moteris ar moterys įgyjamos drauge su valdžia. Tai – priedas, o ne priemonė. Moterų romanuose galios įgyji įgydama vyrą. Vyras yra galia. Bet sekso neužteks, jis turi tave mylėti. Kam, jūsų manymu, tasai klupinėjimas terpu krinolinų ant persiško kilimo?
„Viltis svarbu“: apie literatūros reikšmę konfliktų metu
[Volodymyr Jermolenko:] Vis dėlto literatūra karo metu yra ir pareiga. Mūsų pareiga yra kalbėti, liudyti, išpažinti, skelbti. Tylomis palaidotas blogis yra blogis, kuris sugrįš. Ukrainiečiai tai puikiai žino. Rusų okupantų mūsų atžvilgiu vykdomas genocidas baisus ne tik dėl to, kad tai – žiaurumo įsikūnijimas, bet ir dėl to, kad tai yra pasikartojančio žiaurumo įsikūnijimas.
Karo žanrai
[Liubov Jakymčuk:] Dėl karo daugybė žmonių tiesiog neteko žodžių. Jie būtent taip ir sako: nėra žodžių sielvartui, kurį patyrėme, išreikšti. Taigi poetų užduotis – šiuos neapsakomus jausmus perteikti žodžiais. Be žodžių, poetai atranda ir formą bei ritmą, kurie padeda įlieti į tekstą sudėtingą, stiprią emociją. Šitaip žmonės galbūt ima gebėti kalbėti apie savo traumą – priimdami kitų žodžius ir tekstus kaip savus. Tai padeda jiems susidoroti su trauma.
Rašytojo karas
[Andrij Liubka:] Mačiau internete kilusį pasipiktinimą dėl Šiškino straipsnio, bet jo neskaičiau. Visa tai taip nutolę nuo realių problemų. Neturiu laiko tokiam šlamštui. Vadinamieji gerieji rusai bando susikurti sau įvaizdį karo aukų, kurių kančios prilygsta mūsiškėms. Tuo pat metu jie visada sulaukdavo didelės institucinės Vakarų paramos – stipendijų, akademinių postų ir kt. formomis – vien dėl to, kad yra nusistatę prieš Putiną.
8 sekundės su Nicanoru Parra
Smalsu, kas parašys knygą, kurią sukurti planavo Parra, bet taip ir neparašė: Antrojo pasaulinio karo istoriją, kurioje būtų išsamiai papasakotas ar apdainuotas kiekvienas mūšis, kiekviena koncentracijos stovykla, poemą, kuri akimirksniu taptų Nerudos „Visuotinės giesmės“ priešingybe…
Danutė Sirijos Giraitė: „Vertėjas privalo būti ne tik atkaklus, bet ir ilgaamžis“
Dažnai vadinama estų literatūros ambasadore, vertėja Danutė Sirijos Giraitė yra išvertusi daugiau kaip pusšimtį knygų iš estų, suomių, anglų kalbų. 2022 metais apdovanota Šv. Jeronimo premija.
Jonui Mekui – 100. „Kino užrašai“
[Peter Bogdanovich:] Bet iš esmės Jonas yra ne tik apsigimęs revoliucionierius, bet ir poetas. Jis žvelgia poeto akimis. Užtenka pažiūrėti ilgus jo asmeninės kelionės filmus ir labai aiškiai išvysi jo humanistinę, melancholišką, kartais aikštingą, visada patrauklią asmenybę ir ypatingą viziją. Be abejo, jis dažnai ir rašo kaip poetas.
