LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Birutė Pūkelevičiūtė: ugnies ir vėjo raštai
Gal legenda, gal ne. Pasakojama, kad B. Pūkelevičiūtė iš Amerikos atsivežė kadaise, paliekant gimtąjį miestą, pasiimtą namų raktą. Svetur jis buvo brangių praeities erdvių priminimas. Ir po pusės amžiaus raktas vėl atrakino savo duris.
Buvo kitąsyk
Tą „graži“, manau, galim išbraukti, ne? Moterys šiais laikais ir taip įsigąsdinusios visokiausių išvaizdos standartų, ką jau šnekėt apie reklamų pupytes. Negalėtumėt padaryti jos, hm, labiau vidutinės?
Kartą monstro būta maloningo
Palestinoje / Izraelyje žmogus užauga suvokdamas, kad kalba yra ne tik įrankis, vartotinas norint ką pasakyti ar bendrauti su kitais. Kalbą galima užpulti, sužlugdyti, ja galima piktnaudžiauti.
Keistas ir slaptingas Šiaurės Korėjos mokslinės fantastikos pasaulis
Traktorius buvo galingas ir sovietinės propagandos simbolis, jis vaizduotas daugelyje romantinių dramų ir komedijų. „Sovietiniame kine moterims patrauklus vyras yra ne gražuolis, o tas, kuris moka vairuoti traktorių“…
Geriausios knygos apie karą
[Michael Howard:] …karas kaip žmogaus brandintojas yra pasaulyje su niekuo nepalyginamas vyksmas. Situacijose, kur tave iš tikrųjų stengiasi nužudyti, atrandi save. Tai ir labai įdomu, ir baisu. Civiliniame gyvenime nėra nieko panašaus. Baimė – puiki žmogaus charakterio egzaminuotoja.
„Visas mūsų gyvenimas – karas“. Franko, Ševčenkos, Ukrainkos nulemtas proveržis
Su ukrainiečių literatūros tyrinėtoju BOHDANU TICHOLOZU apie ukrainiečių literatūros klasikus, kurie reikšmingi tautos egzistenciniam išlikimui ir šiandien, kalbasi žurnalistas Romanas Kravecis
Įžanga į variaciją
…susidūręs su rusiškosios nakties amžinybe, Prahoje aš patyriau prievartinę Vakarų kultūros baigtį, kultūros, kokia buvo sumanyta naujųjų laikų priešaušryje, grindžiamos žmogumi ir jo protu, mąstymo pliuralizmu ir tolerancija. Mažoje Vakarų šalyje aš išgyvenau Vakarų pabaigą. Tai buvo didysis atsisveikinimas.
Rašytojai ir Leviatanas
Rašytojui nedera mesti mintijimo krypties, neva galinčios privesti prie erezijos, ir nedera labai priešintis galinčiam prasimušti ir veikiausiai prasimušiančiam neortodoksiškumui. Šiandien, galimas daiktas, tai prasto rašytojo požymis, jei nesi įtarinėjamas reakcingumu, lygiai kaip būta prieš dvidešimt metų, jei nebuvai įtariamas palankumu komunistams.
Knygų apžvalgininko išpažintys
Šaltame, bet pridvisusiame, nuorūkomis prišnerkštame ir nugertais arbatos puodeliais nustatytame kambarėlyje prie išklerusio stalo sėda vyriškis kandžių sukapotu chalatu ir tarp dulkinų popierių kaugių mėgina atrasti vietos rašomajai mašinėlei.
Eilėraščiai tatuiruotėms ir vienišių laidotuvėms
[Maartenas Inghelsas:] Laidojimo biuras, kuris rūpinosi finansiškai neturtingų žmonių laidotuvėmis, man atsiųsdavo laišką. Biuras, išsiaiškinęs, kad velionis neturi artimųjų, paprašydavo parašyti eilėraštį. Aš pasineriu į velionio gyvenimą, skambinu į ligoninę arba pensioną, kur jis mirė, pasikalbu su kaimynais ir t. t.
