LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Pakeliui į „Telūriją“
Gerai žinoma, kad gyvenimas Rusijoje sudėliotas pagal literatūros dėsnius. Kai apimtas mazochistinės karštinės Kremlius įvedė sankcijas Vakarų maisto produktams, o visuomenė atsakė šnypščiančia gerai įrūgusio patriotizmo banga, tučtuojau buvo prisiminta Sorokino „Opričniko diena“…
Herta Müller: „Europa, atsargiai! Putinas serga praeitimi“
Žvelgiant į pasaulį iš ašaros vidaus atrodo, kad pasaulis skęsta. Vis dėlto ašara yra toks galingas ir toks asmeniškas lęšis, kad net pats geriausias okulistas negalėtų sukurti geresnio. Okulistas pasitelkia lęšį tam, kad sugrąžintų vaizdą pasaulio tokio, koks jis yra, o ašara perteikia vaizdą, transformuotą to, kuris į pasaulį žiūri. Čia ašaros ribos ir jos stiprybė. Čia ir atsakomybė atskleisti…
Skolų knygelė f generacijai (13)
Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė: radijas transliuoja pamokslą iš Arkikatedros. Gerai parengtos šventųjų biografijos, tačiau apskritai pamokslas tamsus, tamsesnis už Sladkevičiaus laikų (turiu teisę lyginti, nes klausydavausi per radiją kartu su mama ir močiute). Apskritai ima įspūdis, kad Bažnyčia komunikuoja tik su senais, kone beraščiais žmonėmis, kaip velnias kryžiaus vengdama menkiausio minties poslinkio. Dar galbūt su primityviu jaunimu ir nuo…
Tikrasis poetų maistas
Žurnalo „The Paris Review“ 1998 metų 148 numeryje buvo publikuotas vieno žinomiausių šiuolaikinių JAV poetų MARKO STRANDO (kuriam, beje, šiemet sukanka aštuoniasdešimt) pokalbis su Wallace’u Shawnu. Manau, kad didžiuma jame išsakytų minčių yra svarbios ir mūsiškiams meno (ne tik poezijos) kūrėjams bei vartotojams. Tad, sutrumpinęs, jį išverčiau. Prašom skaityti. – Taip, Jūsų poezija aiškiai priklauso šiai kategorijai. Skaitant jūsiškius…
Trys rašytojai užsienio žiniasklaidos atspindžiuose
Boriso Pasternako romanas „Daktaras Živaga“ (tokia pavadinimo transkripcija jis išleistas Lietuvoje 1991 m.) pirmą kartą pasirodė italų kalba 1957 m. rudenį. Po metų jo autoriui paskirta Nobelio premija, ir jos jis nevyko pasiimti…
Per 30 metų nė karto nemačiau Bukowskio girto

Jei kas nors ir pažinojo garsųjį girtuoklį Charlesą Bukowskį, tai buvo jo leidėjas Johnas Martinas. 1965-aisiais Martinas pasiūlė Bukowskiui visą likusį gyvenimą mokėti 100 dolerių per mėnesį, o Bukowskis turėjo mesti darbą pašte ir užsiimti vien rašymu. Bukowskis šiuo pasiūlymu susigundė ir galų gale Martinas ėmė mokėti jam 10 000 dolerių kas dvi savaites. Martinas buvo pabrolys Bukowskio vestuvėse ir…
Ką daro literatūra?
Esu savu kailiu patyrusi, kad antraštės klausimas gali nuskambėti eretiškai. Ypač patys literatūros kūrėjai linkę į jį reaguoti jautriai ir karščiuodamiesi tikinti, kad nieko daryti ji juk neprivalanti, ji tiesiog esanti, o kam to nepakanką, tas pats kvailys (tik jie, žinoma, nesako „kvailys“, tam jie ir literatūros kūrėjai, kad mokėtų rafinuotai tokius dalykus pasakyti). Dėl to matau reikalą iškart tiesiai…
Berniukas, kuris išliko pavirtęs į senį besmegenį
Grigori Kanowitsch. Ewiger Sabbat (Amžinasis šabas). Romanas. Iš rusų k. vertė Waltraud Ahrndt. Berlin: Die Andere Bibliothek, 2014. 606 p.
Skolų knygelė f generacijai (12)
Liepos 1 d. 1923 m. gimė vaikų poetas, KGB bendradarbis Kostas Kubilinskas (m. 1962). Dukrai kartais bandau skaityti iš knygos „Su žilvičio dūdele“ (1987); nors iliustruota puikiais, vaikams patinkančiais Laimos Barisaitės piešiniais, nerodo didelio susidomėjimo. O ir skaityti tenka selektyviai, nes nemaža dalis – duoklė Leninui, partijai, pionieriams. Man pačiai labiausiai patikdavo „Varlė karalienė“ (1979, lyg turėjau vėlesnį leidimą) ir „Stovi pasakų namelis“ (1974?).…
Už Donbasą paaukota tiek gyvybių, kad pasirinkimo nėra
2010 metų vasarą ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius sukėlė skandalą. Viename interviu jis pareiškė, kad jeigu į valdžią vėl ateis sąlyginiai „oranžiniai“, Krymui ir Donbasui reikia suteikti galimybę atsiskirti. Tuomet nemaža dalis visuomenės šiuos pasiūlymus priėmė neigiamai, palaikė kvietimu suskaldyti šalį. 2014 metų pavasarį J. Andruchovyčiaus žodžiai tapo niūria tikrove. Šiame interviu, duotame Jurijui Volodarskiui, jis papasakojo, ką dabar mano apie…