LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Miłoszas: amerikietiškas rakursas
Tada dar nežinojau, kad jis iš prigimties yra nepatiklus žemaitis. Kelis kartus skvarbiai pažvelgė į mane. Įsidėmėjau jo labai raiškias akis po vešliais antakiais ir savitą balsą, paribių žmonėms būdingą tarimą tęsiant balsius; ł tarė kaip vyresnės kartos aktorius.
Ką aš mąstau, kai mąstau apie rašymą
Ką veikiau institute? Aš daugelį metų godžiai skaičiau. Perskaičiau krūvas knygų. Senus laikraščius, žurnalus. Tremties literatūros kalnus, kurie plūste plūdo į Latviją. Man atrodo, šių dienų ekskliuzyvinė galimybė sėdėti ir skaityti būtų kiekvieno autoriaus motyvas.
Kaip suvaldyti tą marmalą
Išradėjai ir tobulintojai deda didžiules pastangas, kad palengvintų mūsų kasdienybę, vidutinis vartotojas tampa vis tingesnis, nes kam mokytis apdoroti, jei gali pasinaudoti pagalba, taigi jis vis prasčiau orientuojasi, kas tinka tam tikroje situacijoje.
Wellsas, Hitleris ir Pasaulinė valstybė
Kokia nauda iš sakymo, kad mums reikia federalinės pasaulinės oro erdvės kontrolės? Esminis klausimas, kaip mes šito pasieksime. Kokia nauda iš aiškinimo, kad Pasaulinė valstybė pageidautina? Svarbu tai, kad nė vienai iš penkių didžiųjų karinių galybių net nekiltų mintis paklusti tokiam dalykui.
Sacrum, profanum ir paribio žmogus
Oszajcos poezijoje žmogus negyvena Dievo šešėlyje – priešingai: visa, kas kyla iš Dievo, leidžia žmogui būti šviesos sraute ir šitaip apšviestas šis tampa pagrindiniu poeto susidomėjimo objektu.
Jon Fosse: „Rodos, nesu padaręs nieko maištingesnio, kaip tapdamas kataliku“
2015 m. pasirodė knyga „Tikėjimo paslaptis“, kurioje su bene garsiausiu šiuolaikiniu norvegų rašytoju Jonu Fosse (g. 1959) kalbasi jo tėvynainis teologas, rašytojas ir žurnalistas Eskilis Skjeldalis.
Esu rašytojas, o ne skaitytojas
Ar vadinamojo eilinio skaitytojo santykiai su tekstais formuojasi kitaip nei rašytojų, o jeigu taip, kokie yra arba galėtų būti skirtumai? Ar rašančiam žmogui būtina skaityti kitų tekstus? Ką rašytojui suteikia skaitymas? Ar jis ką nors praranda neskaitydamas?
Vasaros gatvėje su Ona Miciūte
Vietoj topografinio žemėlapio – knyga, Onos Miciūtės autobiografinė apysaka „Pirmoji šakelė“. Žalias viršelis, kuriame rašytojos portretas, sovietmečio grafiko Eduardo Jurėno darbas.
Įžūlios eilutės apie rašymą
Nesunku pastebėti, kad vertimas primena meilę. Akivaizdu, kad tekstai verčiami ne vien tam, kad skaitytojai suprastų jiems nežinoma kalba parašytus tekstus. Jie verčiami iš kūrybinio džiaugsmo, iš savitos meilės. O kas gi meilę prilygintų laisvei? Juk meilė yra ne kas kita, kaip savęs atsižadėjimas, savo valios numarinimas.
Kaip skaityti poeziją. Hormoninės perspektyvos
Tolesnėse pastraipose – šeši manyje besireiškiantys hormoniniai poezijos skaitytojų tipai. Šis sąrašas sumanytas kaip pradžia atsakymo į klausimą apie nerimastingąjį poezijos esmės tapsmą. Šis sąrašas nėra baigtinis.
