LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Nusilenkimas paradoksų meistrui
Iš įvairių rinkinių atrinkti, sudarytojos manymu, svarbiausi garsaus lietuvių poeto tekstai atskleidžia panoraminį vaizdą, leidžia įvertinti Martinaičio poetinio braižo vardiklius, lengviau įvardyti skirtumus, suteikia patogią prieigą lyginamajai analizei.
Michailo Šiškino logas
Michailas Šiškinas – Šveicarijoje gyvenantis penkiasdešimtmetis rusų rašytojas įstabiai mėlynomis akimis ir įskaudinto dvylikamečio veidu. Mūsų skaitytojams jis pažįstamas iš romanų „Laiškų knyga“ (2011, vertė Sigitas Parulskis) ir „Veneros plaukas“ (2013, vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė). Pastarasis, kaip prisipažįsta rašytojas, prasidėjo nuo motinos. Šios karta užaugo plakatų Родина-мать зовет fone… Motina – mokyklos direktorė – buvo nepaprastai principinga: sūnui neleido pasirinkti anglų…
Varinis kardas, arba Paskutinis skyrius apie „Don Kichotą“
Prieš 400 metų mirė ispanų prozininkas, dramaturgas, poetas Miguelis de Cervantesas Saavedra (1547–1616), jį labiausiai išgarsino Liūdnojo Vaizdo riteris, nemirtingasis titulinis romano „Išmintingasis bajoras Don Kichotas Lamančietis“ (I d. – 1605, II d. – 1615) herojus. Viduramžių riterių romanų parodija laikoma pirmuoju naujųjų laikų romanu, bendrinė ispanų kalba – Cervanteso kalba, o pats autorius iki šiol vadinamas Sąmojo princu.…
Haiku: tekstai ir interpretacijos
Prisimenant Achmatovą…
Baigiame spausdinti praėjusiame numeryje pradėtas Solomono Volkovo ir Josifo Brodskio pokalbio ištraukas. – 1910 metais Paryžiuje jaunoji Achmatova susipažino su Amedeo Modigliani. Ji – tik pradedančioji poetė, jis – jau brandus dailininkas. Skaitant Achmatovos atsiminimus apie jųdviejų romaną aiškėja, jog suvokimas, ką darė Modigliani, atėjo kur kas vėliau. – Žinote, gali būti. Tačiau juk mylint taip ir turėtų…
Prisimenant Achmatovą…
Šiemet minėtinos dvi liūdnos datos, susijusios su dviem XX amžiaus rusų poezijos iškiliaisiais: prieš 50 metų mirė poetė, vertėja, literatūros kritikė Ana Achmatova (tikr. Gorenko, 1889–1966), prieš 20 – poetas, eseistas, vertėjas, vienas jauniausių Nobelio literatūros premijos laureatų Josifas Brodskis (1940–1996). Šiuos rusų poezijos klasikus siejo ne tik gyvenimas Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade), sovietų valdžios nemalonė ir persekiojimas (pirmasis Achmatovos…
Klysti geriau
Grįžkime prie paprastos mano minties, kad rašytojams būdingas „individualumas“ ir kad to individualaus „aš“ ugdymas turi tam tikrą įtaką literatūrinei sėkmei ar nesėkmei. Šis apgailėtinas faktas…
Klysti geriau
Zadie Smith (g. 1975) – anglų prozininkė ir eseistė. Jos kūryba kai kada priskiriama vad. naujojo nuoširdumo, „plyšaujančio realizmo“ (hysterical realism) kryptims (beje, pastarąjį terminą vienas anglų kritikas pavartojo apibūdindamas būtent Zadie debiutinį romaną „Balti dantys“ (2000; liet. 2012, vertė Gabrielė Gailiūtė). Esė Fail better pirmąkart išspausdinta 2007 m. sausį britų dienraštyje „The Guardian“. 1. Istorija apie Klaivą…
Pastebėjimai iš Latvijos: ar rašytojas jau marginalinis reiškinys?
Prieš kelerius metus latvių rašytoja Gundega Repšė išleido interviu rinkinį „Rašytojai YRA“ (Gundega Repše, Rakstnieki IR, Rīga: Dienas Grāmata, 2012). Pokalbiuose su keturiolika žymių latvių rašytojų įvairiais aspektais apžvelgiama nacionalinės literatūros ir jos kūrėjų padėtis šio…
Ar Bertoltas Brechtas praktikavo tai, ką pats skelbė?
Prieš 60 metų mirė vienas žymiausių ir įtakingiausių XX amžiaus dramaturgų ir teatro teoretikų vokietis Bertoltas Brechtas (1898–1956)…
