LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Knygos nemirs
„Knygų uberis“ – bibliotekos knygų pristatymas į namus tą pačią dieną. „Knygų fitbit“ – mobilioji programėlė, blokuojanti telefoninius skambučius ir aktyvuojanti priminimus, raginančius vėl griebtis knygos.
Louise Glück: biobibliografinės pastabos
Louise Glück yra išleidusi dvylika poezijos rinkinių ir kelias esė knygas apie poeziją. Visiems kūriniams būdingas aiškumo siekis. Vaikystė ir šeimos gyvenimas, glaudus ryšys su tėvais, broliais ir seserimis – šios temos jai visad buvo ir yra svarbiausios.
Kosmose, Paryžiuje ir kitur
Paryžiuje tuo pačiu metu – ir Bronius Dundulis, ir Pulgis Andriušis, ir Antanas Vaičiulaitis. D. Čiurlionytei iš Kauno atsiunčiamos jos pirmosios knygos apie šuniuką Padaužą korektūros, ir A. Vaičiulaitis, „baisus originalas“, kalbantis lygiai taip pat kaip „Valentinos“ Antanas, padeda autorei jas perskaityti ir ištaisyti.
Vertėja milijonierė
„Kas čia žiūri?“, „Katinėlio mokykla“, „Burtų lazdelė“, „Sugauk mane“, „Kapšiukas su dviem skatikais“… Sudėję visų Irenos Rudokienės (Olšauskaitės) verstų leidinių ir leidinukų tiražus gausime rekordą. Milijonas 315 tūkstančių egzempliorių. Milijonierė.
Ką pranašavo sovietinės antiutopijos
Revoliucionierių sumanymu kaimą turėjo apgyventi proletarai – nauji, geresni žmonės, bet jie nesirodė. Čevengure jų laukė kiekvieną dieną: valė namus, klojo lovas. Dėl „proletarų trūkumo“ vienas iš bolševikų į kaimą atvedė valkatų. Tačiau šie nepanoro gyventi naujojoje santvarkoje ir ilgainiui iš gyvenvietės pasišalino.
10 vaikų auklėjimo taisyklių pagal Tolstojų
Klasikas buvo įsitikinęs: vaikai žymiai įžvalgesni už suaugusiuosius, todėl patarė tėvams pirmiausia išsiaiškinti savo silpnybes. Antraip vaikai prikaišios veidmainystę ir neklausys vyresniųjų nuomonės.
Lesbietiško kanono medžioklė
Man norisi žodžių ir istorijų, kurios ne tik padarytų lesbianizmą matomą (nors tai yra pradžia), bet ir suteiktų kalbą bei struktūrą jo daugiasluoksniam nematomumui, nevienareikšmiškumui ir miglotumui.
Išmestų knygų apžvalga. Trys vertėjai
Kai kurios – nebeišvalomai pridulkėjusios, perdrėkusios, kiaurai pelėsio perimtos, nežinia iš kokių palėpių ir rūsių ištrauktos. Kodėl nemetamos tiesiai į popieriaus konteinerį: dalijimosi ekonomika, tvarumo idėjos? Bet šita – iškart matyti – tiesiog nuskaityta. Suskaityta. Orhano Kemalio romanas „Įstumta į bedugnę“ („Vaga“, 1967). Ir skaitė jį ne tik Antosytė (priešlapyje neįgudusia rašyti ranka išvedžiota: „Antosyt! Sveikiname su vardo diena,…
Grigorijaus Kanovičiaus „Šėtono apžavai“
„Miestelio romanse“, pirmame į anglų kalbą išverstame Grigorijaus Kanovičiaus romane, autorius savo „alsavimu“ piešia meile alsuojantį ir nepamirštamą paveikslą savo gyvenimo tarpukario Jonavos štetle, viename iš miestų ir miestelių vadinamosios Sėslumo ribos teritorijoje – vienintelėje vietoje Rusijos imperijoje, kur dauguma žydų galėjo gyventi legaliai.
Iš namų jis išėjo su šliurėm…
2019 m. Sankt Peterburgo leidykla „Vita Nova“ išleido knygą „Daniilas Charmsas amžininkų akimis: atsiminimai, dienoraščiai, laiškai“. Joje surinkti žymiojo rusų rašytojo avangardisto Daniilo Charmso (tikr. Juvačiov, 1905–1942) giminaičių, draugų, pažįstamų atsiminimai apie šią išskirtinę, tragiško likimo asmenybę. 560 puslapių knyga iliustruota 400 nuotraukų, paties Charmso piešiniais, kita vaizdine, dokumentine medžiaga. Su knygos sudarytojais ir komentarų autoriais filologais Valerijumi Sažinu…
