LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Knygų pirkimo filosofija
Ar mes privalome pirkti vien tas knygas, kurias skaitome? Tereikia šitaip tiesmukai užduoti klausimą, ir jau turime atsakymą. Visi aistringi knygiai, išskyrus keletą, kurie visą savo gyvenimą paskiria skaitymui, savo lentynose turi eiles knygų, kurių niekada neskaitė ir kurių jie niekuomet neskaitys. Žinau, kad turiu šimtus tokių.
Apie bibliotekininko pareigas
Prie nepalankių literatūrai sutvėrimų dar priskiriamos pelės ir žiurkės. Esama būdų tais neprašytais svečiais atsikratyti. Be to, pastebėta, kad tos bibliomanės nesiima graužti knygų ten, kur randa užtektinai vandens. Tad nėra nieko lengvesnio, kaip apsaugoti knygas nuo sugadinimo.
Stichijų valdžia
Podraug su žeme, vandeniu, oru ir ugnimi pinigai yra penktoji stichija, su kuria žmogui tenka skaitytis dažniausiai. Tai viena iš priežasčių, – galbūt net pagrindinė, – kodėl šiandien, praėjus šimtui metų po Dostojevskio mirties, jo veikalai išlieka aktualūs. Turint omeny šiuolaikinio pasaulio ekonomikos kryptį, t. y. visuotinį skurdinimą ir gyvenimo lygio vienodėjimą, šį rašytoją galima laikyti pranašišku reiškiniu. Nes geriausias būdas išvengti klaidų prognozuojant ateitį – tai žvelgti į ją per skurdo ir kaltės prizmę. Būtent šia optika ir naudojosi Dostojevskis.
Toni Morrison: „Man labai svarbu, kad mano kūryba būtų afroamerikietiška“
Spiričiueliai, gospelas ir bliuzas buvo vienas iš atsakų į vergiją – išreiškė koduotą troškimą ištrūkti vadinamuoju „požeminiu geležinkeliu“.
(Nepa)rašytieji Flaubert’o romanai
Jei kadainykštis Gustaveʼo Flaubertʼo noras prasmegti užmarštin būtų išsipildęs, labai mažai ką turėtume apie jį pasakyti. 1851 m. jam buvo trisdešimt, gyveno jis su vaidinga motina ir spintele, prigrūsta užrašų užrašėlių, rašliavos ir jaunystės kūrinių.
Atlyginkite raštininkui geru vynu: trumpa perrašinėtojų istorija
Su knygų perrašinėtojais buvo elgiamasi griežtai. Skubiems ir stambiems užsakymams atlikti juos uždarydavo dirbtuvėse su nedaug maisto ir vandens. Už klaidas ir savivalę galėjo nukirsti nykštį ir smilių, perpjauti sausgysles.
Jaunystė
T. S. Eliotas dirbo banke. Volisas Stivensas ir Francas Kafka dirbo draudimo bendrovėse. Eliotas, Stivensas ir Kafka kiekvienas savotiškai kentėjo ne mažiau nei Po ar Rembo. Nėra nieko negarbingo pasirinkime sekti Elioto, Stivenso ir Kafkos pėdomis. Jis renkasi dėvėti juodą kostiumą, taip kaip dėvėjo jie, dėvėti jį lyg degančius marškinius, nieko neišnaudoti, nieko nemulkinti, sumokėti savo kainą.
Charleso Dickenso „Pasakojimas apie du miestus“ istoriko žvilgsniu
Romano protagonisto Čarlzo Darnėjaus lūpomis kalba ir pats Dickensas (ne veltui sutampa ne tik inicialai, bet ir vardas), tad, sekdami šio veikėjo požiūrio kaitą, įvairias vidines transformacijas, galime atsekti ir autoriaus nuostatas.
Nidos
Net fiziniu požiūriu poeto darbas reikalauja milžiniškos raumenų energijos ir prakaito. Kasdieninio, sąmoningo nuovargio. Joks stebuklas, jei poetas, kalbant sporto terminologija, „palūžta“, greitai praranda savo formą ir prieš startą sudega. Taip, taip!
Latvių romanų serijų unikalumas
2018 m. leidykla „Dienas Grāmata“ baigė leisti 13 istorinių romanų seriją „Mes. Latvija, XX amžius“, kurią kaip patriotinį gestą visuomenės sąmonei ir atminčiai gyvinti sumanė rašytoja Gundega Repšė. Literatūros specialistų ji labiau vertinama kaip romanų serija apie Latvijos valstybės nepriklausomybės šimtmečio istoriją.
