LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Stichijų valdžia

Podraug su žeme, vandeniu, oru ir ugnimi pinigai yra penktoji stichija, su kuria žmogui tenka skaitytis dažniausiai. Tai viena iš priežasčių, – galbūt net pagrindinė, – kodėl šiandien, praėjus šimtui metų po Dostojevskio mirties, jo veikalai išlieka aktualūs. Turint omeny šiuolaikinio pasaulio ekonomikos kryptį, t. y. visuotinį skurdinimą ir gyvenimo lygio vienodėjimą, šį rašytoją galima laikyti pranašišku reiškiniu. Nes geriausias būdas išvengti klaidų prognozuojant ateitį – tai žvelgti į ją per skurdo ir kaltės prizmę. Būtent šia optika ir naudojosi Dostojevskis.
Toni Morrison: „Man labai svarbu, kad mano kūryba būtų afroamerikietiška“
Spiričiueliai, gospelas ir bliuzas buvo vienas iš atsakų į vergiją – išreiškė koduotą troškimą ištrūkti vadinamuoju „požeminiu geležinkeliu“.
(Nepa)rašytieji Flaubert’o romanai
Jei kadainykštis Gustaveʼo Flaubertʼo noras prasmegti užmarštin būtų išsipildęs, labai mažai ką turėtume apie jį pasakyti. 1851 m. jam buvo trisdešimt, gyveno jis su vaidinga motina ir spintele, prigrūsta užrašų užrašėlių, rašliavos ir jaunystės kūrinių.
Atlyginkite raštininkui geru vynu: trumpa perrašinėtojų istorija
Su knygų perrašinėtojais buvo elgiamasi griežtai. Skubiems ir stambiems užsakymams atlikti juos uždarydavo dirbtuvėse su nedaug maisto ir vandens. Už klaidas ir savivalę galėjo nukirsti nykštį ir smilių, perpjauti sausgysles.
Jaunystė
T. S. Eliotas dirbo banke. Volisas Stivensas ir Francas Kafka dirbo draudimo bendrovėse. Eliotas, Stivensas ir Kafka kiekvienas savotiškai kentėjo ne mažiau nei Po ar Rembo. Nėra nieko negarbingo pasirinkime sekti Elioto, Stivenso ir Kafkos pėdomis. Jis renkasi dėvėti juodą kostiumą, taip kaip dėvėjo jie, dėvėti jį lyg degančius marškinius, nieko neišnaudoti, nieko nemulkinti, sumokėti savo kainą.
Charleso Dickenso „Pasakojimas apie du miestus“ istoriko žvilgsniu
Romano protagonisto Čarlzo Darnėjaus lūpomis kalba ir pats Dickensas (ne veltui sutampa ne tik inicialai, bet ir vardas), tad, sekdami šio veikėjo požiūrio kaitą, įvairias vidines transformacijas, galime atsekti ir autoriaus nuostatas.
Nidos
Net fiziniu požiūriu poeto darbas reikalauja milžiniškos raumenų energijos ir prakaito. Kasdieninio, sąmoningo nuovargio. Joks stebuklas, jei poetas, kalbant sporto terminologija, „palūžta“, greitai praranda savo formą ir prieš startą sudega. Taip, taip!
Latvių romanų serijų unikalumas
2018 m. leidykla „Dienas Grāmata“ baigė leisti 13 istorinių romanų seriją „Mes. Latvija, XX amžius“, kurią kaip patriotinį gestą visuomenės sąmonei ir atminčiai gyvinti sumanė rašytoja Gundega Repšė. Literatūros specialistų ji labiau vertinama kaip romanų serija apie Latvijos valstybės nepriklausomybės šimtmečio istoriją.
Knygos nemirs
„Knygų uberis“ – bibliotekos knygų pristatymas į namus tą pačią dieną. „Knygų fitbit“ – mobilioji programėlė, blokuojanti telefoninius skambučius ir aktyvuojanti priminimus, raginančius vėl griebtis knygos.
Louise Glück: biobibliografinės pastabos
Louise Glück yra išleidusi dvylika poezijos rinkinių ir kelias esė knygas apie poeziją. Visiems kūriniams būdingas aiškumo siekis. Vaikystė ir šeimos gyvenimas, glaudus ryšys su tėvais, broliais ir seserimis – šios temos jai visad buvo ir yra svarbiausios.