LiteratūraSkaitykla Nr. 5
Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.
Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.
Pasaulių pabaigos pastorius
„Man regis, literatūros vystymasis sustojo, – apibendrina Krasznahorkai. – Grįžome prie nykaus realizmo laikų, o esminiai klausimai išnyko. Tai grynai eskapistinė padėtis. Nesuprantu, kodėl šiais laikais geriausiais laikomi pasaulinio garso romanistai tyčia save apakina, nors iš tikrųjų nėra akli… Gal jie bijo?“
Winstono Churchillio sąmojis ir išmintis
– Balsuot už tave? Dar ko! Geriau jau balsuosiu už velnią!
– Suprantu, – atsakė Churchillis. – Bet jeigu jūsų bičiulis nedalyvautų rinkimuose, ar galiu tikėtis jūsų paramos?
Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes
Hemingway’us lydėjo amerikiečių karius, kurie šturmavo „Omahos“ paplūdimį, nors jam, kaip civiliui korespondentui, nebuvo leista išsilaipinti. Po kelių savaičių jis grįžo į Normandiją ir prisijungė prie pulkininko Charleso Lanhamo-Bucko vadovaujamo 22-ojo pulko, judančio link Paryžiaus (šio išlaisvinimą stebės ir vėliau aprašys).
Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes
Šrapnelio nuolaužą drauge su saujele kitų „talismanų“, tarkim, žiedu su kulkos fragmentu, Hemingway’us laikė nedidukėje odinėje piniginėje. Panašiai širdyje jis nešiojo ir savo karo patirtį, visą gyvenimą entuziastingai domėjosi karu ir karo pasekmėmis jį išgyvenusiesiems.
Kodėl korėjiečių ir japonų literatūra taip išpopuliarėjo tarp anglakalbių skaitytojų
Tačiau kodėl „Rytų Azijos“ literatūra tokia populiari? Anglakalbę auditoriją traukia ne tik istorijos, bet ir jų pasakojimo būdas. O tai iš esmės susiję su kalbų skirtumais.
Literatūra, vaizduotė ir modernybės paradoksai
Pranešimas, skaitytas konferencijoje Sorbonos universitete, atidarant Lietuvos sezoną Prancūzijoje
Nobelio misterija (Niekas nesušuko „Pagaliau!“)
Fossės dramų tekstams būdingas minimalizmas. Tarp retų eilučių kalba tyla. Replikos kapotos, įvykių eiga fragmentiška. Prozoje, atvirkščiai, Fossė linksta į maksimalizmą. Tekstas plūsta nepertraukiama srove, tačiau ne visada lengva sekti, kurion pusėn jis pakryps. Esminis Fossės prozos stilistinis bruožas – kartojimas.
Miłoszas: amerikietiškas rakursas
Tada dar nežinojau, kad jis iš prigimties yra nepatiklus žemaitis. Kelis kartus skvarbiai pažvelgė į mane. Įsidėmėjau jo labai raiškias akis po vešliais antakiais ir savitą balsą, paribių žmonėms būdingą tarimą tęsiant balsius; ł tarė kaip vyresnės kartos aktorius.
Ką aš mąstau, kai mąstau apie rašymą
Ką veikiau institute? Aš daugelį metų godžiai skaičiau. Perskaičiau krūvas knygų. Senus laikraščius, žurnalus. Tremties literatūros kalnus, kurie plūste plūdo į Latviją. Man atrodo, šių dienų ekskliuzyvinė galimybė sėdėti ir skaityti būtų kiekvieno autoriaus motyvas.
Kaip suvaldyti tą marmalą
Išradėjai ir tobulintojai deda didžiules pastangas, kad palengvintų mūsų kasdienybę, vidutinis vartotojas tampa vis tingesnis, nes kam mokytis apdoroti, jei gali pasinaudoti pagalba, taigi jis vis prasčiau orientuojasi, kas tinka tam tikroje situacijoje.
