LiteratūraSkaitykla Nr. 5

Skaitykla Nr. 5 – rubrika, skirta Lietuvos ir užsienio literatūros naujienoms, jų analizei. Čia taip pat rašoma apie literatūros tendencijas, literatūros istoriją, apie grožinę ir negrožinę kūrybą, ryškesnius autorius ir įvykius.

Rubrikos redaktorius – Marius Burokas. Nuo 2016 m. rubrikos redaktorius – Andrius Patiomkinas.

MIGUEL HERRÁEZ

Julio Cortázaras ir Ugnė Karvelis

Londone Julio ir Ugnė greit prisitaikė ir jau kūrė planus, bet po kelių dienų taip atšalo, kad galop įsisnigo. Nors prieš tai kelias savaites buvo ne mažiau kaip penki laipsniai šilumos, temperatūra staiga nukrito žemiau nulio, apšarmojo langai, namų fasadai, šaligatviai, į namus ir lovas prasismelkė drėgmė. Be kita ko, Ugnė turėjo išvykti, tad Julio liko vienas.

Rašymas apie karą: geriausi pavyzdžiai

[Kate McLoughlin:] Didelis skirtumas, kai rašai retrospektyviai. Lengviau jungti epizodus ir moralizuoti, jei manai, kad literatūra apie karą gali turėti moralą. Yra toks puikus rašytojas Timas O’Brienas, [...] kuris sakė: jei pasakojimas apie karą tau, regis, pakelia dvasią, vadinasi, tapai labai seno melo auka.

ARNOLDS AUZIŅŠ

Smagioji netvarka

Skujinis kreipiasi į lektorę Skaidrytę Bikovą:
– Prašau, perskaitykite jūs!
Ji žvilgtelėjo į popierėlį ir sumikčiojo:
– Oi, tenai nieko neparašyta!
Rašytojas šyptelėjo ir tarė:
– Aš jums vis dėlto atskleisiu, kas čia parašyta: „Skujinis yra kvailys.“

JOHANNA OSVÁTH

Pasaulių pabaigos pastorius

„Man regis, literatūros vystymasis sustojo, – apibendrina Krasznahorkai. – Grįžome prie nykaus realizmo laikų, o esminiai klausimai išnyko. Tai grynai eskapistinė padėtis. Nesuprantu, kodėl šiais laikais geriausiais laikomi pasaulinio garso romanistai tyčia save apakina, nors iš tikrųjų nėra akli… Gal jie bijo?“

JAMES C. HUMES

Winstono Churchillio sąmojis ir išmintis

– Balsuot už tave? Dar ko! Geriau jau balsuosiu už velnią!
– Suprantu, – atsakė Churchillis. – Bet jeigu jūsų bičiulis nedalyvautų rinkimuose, ar galiu tikėtis jūsų paramos?

THOMAS PUTNAM

Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes

Hemingway’us lydėjo amerikiečių karius, kurie šturmavo „Omahos“ paplūdimį, nors jam, kaip civiliui korespondentui, nebuvo leista išsilaipinti. Po kelių savaičių jis grįžo į Normandiją ir prisijungė prie pulkininko Charleso Lanhamo-Bucko vadovaujamo 22-ojo pulko, judančio link Paryžiaus (šio išlaisvinimą stebės ir vėliau aprašys).

THOMAS PUTNAM

Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes

Šrapnelio nuolaužą drauge su saujele kitų „talismanų“, tarkim, žiedu su kulkos fragmentu, Hemingway’us laikė nedidukėje odinėje piniginėje. Panašiai širdyje jis nešiojo ir savo karo patirtį, visą gyvenimą entuziastingai domėjosi karu ir karo pasekmėmis jį išgyvenusiesiems.

SARAH SHAFFI

Kodėl korėjiečių ir japonų literatūra taip išpopuliarėjo tarp anglakalbių skaitytojų

Tačiau kodėl „Rytų Azijos“ literatūra tokia populiari? Anglakalbę auditoriją traukia ne tik istorijos, bet ir jų pasakojimo būdas. O tai iš esmės susiję su kalbų skirtumais.

DALIA SATKAUSKYTĖ

Literatūra, vaizduotė ir modernybės paradoksai

Pranešimas, skaitytas konferencijoje Sorbonos universitete, atidarant Lietuvos sezoną Prancūzijoje

SANNA NYQVIST

Nobelio misterija (Niekas nesušuko „Pagaliau!“)

Fossės dramų tekstams būdingas minimalizmas. Tarp retų eilučių kalba tyla. Replikos kapotos, įvykių eiga fragmentiška. Prozoje, atvirkščiai, Fossė linksta į maksimalizmą. Tekstas plūsta nepertraukiama srove, tačiau ne visada lengva sekti, kurion pusėn jis pakryps. Esminis Fossės prozos stilistinis bruožas – kartojimas.