LiteratūraŠis bei tas
Laimė nutiko
O dar gausybė mažesnių, bet ne prastesnių laimių: išsikuopti, išsivalyti kambarį, nusivalyti vienąsyk batus ir išsiskalbti marškinius. Džiaugsmas ir tikėtina laimė – taip pat švariai nusiplauti automobilį. Ar kuris pavyduolis neigs, ginčys?
Kaziukas
Ačiūdie – lietuviai charakterį turi. Tegu tos Londono ir Leipcigo knygų mugės miršta. Juk mūsų jau įvyko, o ir Veneciją pačiu laiku nušlavėm. Luvrai, uficiai ar gizos – irgi tegu! Baisus čia nuostolis! Svarbu – Kaziukas BUS! Ir YRA.
Bunkeris ir klėtis
Paėmė jį į rusų kariuomenę. Tai jis pabėgo. Pas miškinius. Bet prie Tirmūnų įvyko baisus susišaudymas su rusais ir jis pasbaidė šaudymo. Parėjo namo ir pasislėpė nuo visų.
Slapstėsi 20 metų. Dvidešimt! Naktimis vaikščiojo po kaimą ir žinojo viską apie kiekvieną mergą. Tėvams naktimis dirbdavo visus darbus.
Elektroninio katalogo nuorodų poetika
Naujasis devynių dalių nacionalinis epas
Iš laiškų Baliui Sruogai
Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio butas-muziejus organizavo 9–12 klasių mokinių epistolinio rašinio konkursą „Laiškas Baliui Sruogai“. Darbai buvo vertinami dviejose grupėse: 9–10 ir 11–12 klasių. Spausdiname II ir III vietų laimėtojų 11–12 klasių grupėje – Ūlos Klimaševskos (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija) ir Jurgio Rutkausko (Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus) – rašinius. Mielasis Baly! Mes gyvename. Galbūt tuo sunku patikėt, ypač turint…
Parafrazė
Pradžioje Dievas sukūrė moteris. Todėl moterys gali daugintis be vyrų, nors tai sudėtinga, neteikia malonumo ir džiaugsmo. Užtat vyrai turi spenelius, kurie jiems – visiškai nereikalingi.
Rankos
Visada grožiuosi savičiausiomis rankomis, ir viešai, ir paslapčiomis žvilgčioju stebėdamasis jų įvairove, o jos įspūdingos: baltos, ne visada baltarankiškos, juodos iš prigimties, rankos darbininkės, pūslėtos, dailios ir krumplėtos, sąnariuotos, na, keisčiausios, dargi plaukuotos, išpuoselėtos, ilgais, dažytais arba nukramtytais nagais, nevalyvos, menininko, muziko, ilgais vibruojančiais pirštais, drebančios, putlios, elegantiškos, stebuklingos, auksinės rankos… Žudančios ir kuriančios. Verčiau apie pastarąsias. Kuriančios ir ieškančios,…
Iš memuarų
Taigi, kaip liūdnojo vaizdo riteris turėjau pateisinti savo vardą ir atlikti vieną tam tikrą nuotykį. Turėjau parašyti skelbimą. Skelbimą, kad „gyvenimas liūdina“. Skelbimas, žinoma, turi būti ant skelbimų lentos, kitaip jis ne skelbimas. Šią frazę ištarė mano širdies dama, taip nusakiusi priežastį, ko verkia kūdikis, kuriam atlieku tetos pareigas. Taigi vieną vasaros naktį su parankiniu Šanca iškeliavau įvykdyti šio…
Berniukas
Viskas prasidėjo ankstyvą gruodį. Buvo pirmas mėnesio trečiadienis. Apie penktą valandą pavakary. Dabar tai gerai prisimenu, nes ir paskui visi skambučiai iš to telefono numerio buvo trečiadieniais apie penktą vakaro. Dažniausiai neatsiliepiu matydamas nepažįstamą numerį telefono ekrane. Jei svarbu, galima palikti žinutę. Tačiau aną kartą atsiliepiau. Tą popietę jau buvau išgėręs keletą puodelių žaliosios arbatos. Darbo tą vakarą buvo…
Laiškai apie Pomirtę
Tokiu žodžiu – Pomirtė – poetas apibūdino pomirtinį gyvenimą. Gražiai, taikliai. Ką mes apie jį žinome? Ne ką. O taip maga sužinoti. Jeigu būtų galimybė nukakti į aną pasaulį, paskui bent trumpam sugrįžti, tai būtų neįkainojama dovana. Papasakotume… gyviesiems.
