LiteratūraŠis bei tas
Elektroninio katalogo nuorodų poetika
Naujasis devynių dalių nacionalinis epas
Iš laiškų Baliui Sruogai
Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio butas-muziejus organizavo 9–12 klasių mokinių epistolinio rašinio konkursą „Laiškas Baliui Sruogai“. Darbai buvo vertinami dviejose grupėse: 9–10 ir 11–12 klasių. Spausdiname II ir III vietų laimėtojų 11–12 klasių grupėje – Ūlos Klimaševskos (Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija) ir Jurgio Rutkausko (Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus) – rašinius. Mielasis Baly! Mes gyvename. Galbūt tuo sunku patikėt, ypač turint…
Parafrazė
Pradžioje Dievas sukūrė moteris. Todėl moterys gali daugintis be vyrų, nors tai sudėtinga, neteikia malonumo ir džiaugsmo. Užtat vyrai turi spenelius, kurie jiems – visiškai nereikalingi.
Rankos
Visada grožiuosi savičiausiomis rankomis, ir viešai, ir paslapčiomis žvilgčioju stebėdamasis jų įvairove, o jos įspūdingos: baltos, ne visada baltarankiškos, juodos iš prigimties, rankos darbininkės, pūslėtos, dailios ir krumplėtos, sąnariuotos, na, keisčiausios, dargi plaukuotos, išpuoselėtos, ilgais, dažytais arba nukramtytais nagais, nevalyvos, menininko, muziko, ilgais vibruojančiais pirštais, drebančios, putlios, elegantiškos, stebuklingos, auksinės rankos… Žudančios ir kuriančios. Verčiau apie pastarąsias. Kuriančios ir ieškančios,…
Iš memuarų
Taigi, kaip liūdnojo vaizdo riteris turėjau pateisinti savo vardą ir atlikti vieną tam tikrą nuotykį. Turėjau parašyti skelbimą. Skelbimą, kad „gyvenimas liūdina“. Skelbimas, žinoma, turi būti ant skelbimų lentos, kitaip jis ne skelbimas. Šią frazę ištarė mano širdies dama, taip nusakiusi priežastį, ko verkia kūdikis, kuriam atlieku tetos pareigas. Taigi vieną vasaros naktį su parankiniu Šanca iškeliavau įvykdyti šio…
Berniukas
Viskas prasidėjo ankstyvą gruodį. Buvo pirmas mėnesio trečiadienis. Apie penktą valandą pavakary. Dabar tai gerai prisimenu, nes ir paskui visi skambučiai iš to telefono numerio buvo trečiadieniais apie penktą vakaro. Dažniausiai neatsiliepiu matydamas nepažįstamą numerį telefono ekrane. Jei svarbu, galima palikti žinutę. Tačiau aną kartą atsiliepiau. Tą popietę jau buvau išgėręs keletą puodelių žaliosios arbatos. Darbo tą vakarą buvo…
Laiškai apie Pomirtę
Tokiu žodžiu – Pomirtė – poetas apibūdino pomirtinį gyvenimą. Gražiai, taikliai. Ką mes apie jį žinome? Ne ką. O taip maga sužinoti. Jeigu būtų galimybė nukakti į aną pasaulį, paskui bent trumpam sugrįžti, tai būtų neįkainojama dovana. Papasakotume… gyviesiems.
Švilpynės
Nebemodernizmo herojus
Šių dienų herojus, koks jis yra? Ar mes jį pažįstame savo kasdienybėje, ar sakome „labas“ sutikę
laiptinėje, ar „laikinam“ socialinio tinklo paskyroje? Ar yra iš viso dar tų herojų? Pagaliau ar herojus, kaip ir anksčiau, turi žūti arba žudyti? Nors taip herojų suvokė vienas Svetlanos Aleksijevič „respondentas-pasakotojas“ „Laike iš antrų rankų“.
Staravieras
Buvau tik neseniai įstojęs į Vilniaus pedagoginį institutą. Pirmame kurse vienas nusprendžiau nusibelsti į Leningradą. Vienai dienai, be nakvynės. Nors tiek niekingai trumpai, bet net po šitiek metų ir dabar drįstu girtis, kad miesto dvasią, jo žmones visgi pajutau. Ir dabar atvykęs į Sankt Peterburgą gerai jaučiuosi.
