LiteratūraŠis bei tas
Žingsniais stiklu
Priparkuoju priusą taip, kaip moku, – truputį įstrižai grioviui, užpakalis išlindęs į važiuojamąją dalį, kam nors tikrai užklius, bet negi rėkausi prie kapinių, nors ir norėtum, negi perrėksi mirtį, lydimą neįprastai ilgos procesijos su kunigu priekyje, vis išklystančiu į šalį vien tam, kad suprastų, jog truputį dar ne ten pataikė, per anksti pasuko į kairę, šitas mirė dešimt metų…
Skruzdės, mirtis ir nemirtingumas
Atėjus vasarai ir atgimus gamtai, darbe įgijau naujų pareigų. Dabar kasdien braukau voratinklius nuo paminklo – Konstantino Bogdano skulptūra, bronza. Sierakauskas, vienas 1863 m. sukilimo vadų, iškėlęs kardą į viršų, ir du sukilėliai – jo kairėje ir dešinėje. O kito vado, Kalinausko, gatvėje, už Centro poliklinikos, stovi Frankas Zappa, kuris taip pat Bogdano kūrinys. Keistokas sutapimas. Vorai mėgsta šį…
Skyrybų argumentai
Man visada tekdavo pats juodžiausias darbas, o tu šiepdavai dantis ir viliodavai savo liepsnom. Aš turėjau rinkt šiukšles, apsimesdamas, jog man tai pats maloniausias dalykas pasaulyje, o tu tuo tarpu gundančiai šypsodavaisi praeiviams tarsi laukdama pasiturinčių, plačiakišenių užsienio turistų. Tu švyturiuodama sudegdavai aistros kamuoly, o aš, gūždamasis iš skausmo, būdavau pametamas bet kur ir jei dar nors kiek kvėpuodavau,…
Užrašų knygelė
Niekada nemačiau savo senelio gyvo – tik nuotraukose. Gaila, neteko jo pažinti. Atrodo, buvo įdomus žmogus. Vaikystėje labai mėgau pildyti užrašų knygeles, kaip tada vadinau, įdomybėmis, pavyzdžiui: didžiausias pasaulio deimantas, atstumas iki Urano, graikų dievai. Turėjau tokių knygelių ne vieną, vis perrašinėdavau jas. Manau, kad tą bruožą paveldėjau iš senelio. Turiu tik jo užrašų knygelę, plytinės raudonos spalvos viršeliu,…
Metalinių ramentų pamokos
Pro langą daugiabučių kieme retsykiais dar galima pamatyti svarbius veikėjus – senolius. Pavakary dažniausiai laukiu vienos močiutės, kurią jau spėjau pamilti. Tvirtai įsitvėrusi į metalinius ramentus, ji eina vis tuo pačiu taku. Pirmyn apie dvidešimt metrų ir atgal tiek pat. Šį maršrutą kartoja keletą kartų, iš lėto, niekur neskubėdama. O kur skubėti, kai svarbiausia dėti žingsnį po žingsnio. Apie…
Angelas ir šalmas
Apie angelus nedaug nusimanau. Vaikystėje bažnyčiose matyti angelai buvo įkurdinti pačiose paskliautėse ir žemiau altorių kolonų viršaus nenusileisdavo. Gerai tų angelų apžiūrėti nepavykdavo. Ir atrodydavo jie visi daugiau ar mažiau panašūs: lyg ir besišypsantys, bet kartu ir kažkuo susirūpinę. Matyt, darbas jų buvo toks. Kita vertus, kaip tu juos ten gerai apžiūrėsi, kai pats nuo žemės esi vos per…
Knygos, kinas ir kt.
Kaip graudžiai atrodo menininkų (t. y. nemokančių daryti nieko kito) iniciatyvos dovanoti savo paveikslus aukotojams, skaityti eilėraščius prie lango, nemokamai skelbti internete mažai kam reikalingą kūrybą. Egzistuoja daug realistiškesnės filantropijos pozicijos – Raudonasis Kryžius, Savanorių koordinavimo centras, Nacionalinis kraujo centras ir kt.
Laimė nutiko
O dar gausybė mažesnių, bet ne prastesnių laimių: išsikuopti, išsivalyti kambarį, nusivalyti vienąsyk batus ir išsiskalbti marškinius. Džiaugsmas ir tikėtina laimė – taip pat švariai nusiplauti automobilį. Ar kuris pavyduolis neigs, ginčys?
Kaziukas
Ačiūdie – lietuviai charakterį turi. Tegu tos Londono ir Leipcigo knygų mugės miršta. Juk mūsų jau įvyko, o ir Veneciją pačiu laiku nušlavėm. Luvrai, uficiai ar gizos – irgi tegu! Baisus čia nuostolis! Svarbu – Kaziukas BUS! Ir YRA.
Bunkeris ir klėtis
Paėmė jį į rusų kariuomenę. Tai jis pabėgo. Pas miškinius. Bet prie Tirmūnų įvyko baisus susišaudymas su rusais ir jis pasbaidė šaudymo. Parėjo namo ir pasislėpė nuo visų.
Slapstėsi 20 metų. Dvidešimt! Naktimis vaikščiojo po kaimą ir žinojo viską apie kiekvieną mergą. Tėvams naktimis dirbdavo visus darbus.
