LiteratūraŠis bei tas
Mano skaitymo istorija
Skundikų dienos
Važiuodamas miesto autobusu buvau liudininkas scenos, kai padoraus amžiaus pilietis, pagarbiai vadinamas senjoru, bandė įsiropšti kvėpavimo organus prisidengęs prekybos centro maišeliu. Būtų juokinga, bet neleidęs jam įlipti vairuotojas grasino pranešiąs policijai. Atsirado nemaža progų paš…ti artimui savo dėl karantino taisyklių nesilaikymo…
Paprasto pasaulio ilgesys
Išeini į gatvę, ir tave sutinka paprastas šaligatvis, sudurstytas iš betono plytelių, šalia paklotas asfaltas, stovi mūriniai namai, eina žmonės – gyvi kūnai, apsiklostę apčiuopiamomis medžiagomis, prieš akis visas materialus pasaulis, ir tai, ko negali paliesti rankomis, palieti akimis tau suvokiamoje ir aprėpiamoje erdvėje. Išeini į miestą ir susitinki su draugais, su gyvais žmonėmis, tari jiems žodžius, kurie skamba…
Pokalbis, nugirstas gatvėje…
Man daugiau neskauda. Aš tave sėkmingai užmiršau. Mes pasielgėme kaip suaugę žmonės ir mums pavyko net išlikti draugais. Mes daug ko vienas iš kito išmokome. Bet, kale, kodėl tu tušinuku pribraukei mano Schopenhauerio tomelyje?!
Filmavimai ir 31-osios metinės
taip pat norėjau pranešti, kad esu pakviestas dalyvauti 31-ajame „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. jis vyks spalio 9–11 dienomis (man atrodo). tuo metu man yra darbo dienos. kadangi norėčiau sudalyvauti, teiraujuosi galimybių. ar būtų įmanoma pasiimti atostogų?
Į Seimą!
Gavau knygelę su visų kandidatų į Seimą sąrašais. Bestudijuojant kilo paikoka mintis. Tiek pavardžių, daug tokių vaizdingų, kad susidėlioja į vientisą siužetą. Palieku jį sudėlioti patiems skaitytojams. Nusakysiu jį bendrais bruožais: į Seimą taiko naujokas. Vadinkim jį Nausėda (nepainioti su Prezidentu) – 13 sąrašo 42 numeris. Patardomas, pavaišinamas, net nugirdomas, atsiduria miške, prie ežero, kur jam ima vaidentis. Galiausiai…
Televizorius, aš ir lietuvių kalba
Šnekamąją gimtąją kalbą ėmiau jautriau girdėti tik studijų metais, bandydama vaidinti studentiškame teatre. Ten gerokai patvarkė mano kirčiavimą, apravėjo barbarizmus. Būdavo, kad ir draugas filologas mesteldavo vieną kitą pastabėlę. Iki tol kalbėjau kaip pakliūva – ir kaunietiškai (esu trečios kartos kaunietė), ir mokykliniu slengu. Pamažėle atsirado diskomfortas klausantis puskalbe bendraujančios vyresniosios kartos artimųjų, augusių prie dviejų okupantų, o prieš…
Bedangtis
– Tu. Blogai. Atrodai, – kapoja motina. Koks metų laikas. Rodos, vėlyvas ruduo. Nutrinksėję obuoliai, patvorį nutaškiusios sultingos avietės. Pamaloninti skonio receptoriai, bet ne vitališkumas. Slankioju ir sliūkinu. Gal per daug maudžiausi ir per daug irklavau ežere, į kurį suteka daug mirčių. – Blogai atrodai, vaikeli, – tėvo balsas su rūpesčio gaidele. Jis serga nepagydoma liga. Aš nesergu. –…
Dešimtasis dešimtmetis, arba Apie meksikietiškus serialus
Dešimtasis dešimtmetis. Beldžiasi laukinis kapitalizmas. Visi šlovina parduotuvėse atsiradusius čipsus ir vis pilnėjančias lentynas. Minios stumdosi prie pirmojo atsidariusio supermarketo ir geria platintojų siūlomus grybų nuovirus, kurie turėtų tave padaryti kone nemirtingą. Praktiškai tai jie nuodingi, bet internetas dar jungiasi per telefono liniją, o ir šiaip ne taip lengva su altavista paguglinti, kas tiesa, o kas ne. Televizija taip…
