LiteratūraŠis bei tas

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Mirė Džonsonas

Ne, ne Amerikos prezidentas, ne tas, kur už kelis milijonus dolerių iš Rusijos nusipirko Aliaską, ir net ne kitas, o tiesiog žmogus, kurį pažinojau nuo seno kaip jaunesniojo brolio klasės, o paskui ir politechnikos studijų draugą. Išvertus jo pavardę į anglų ar kurią nors skandinavų kalbą, tai ir būtų Džonsonas. Pravardė prigijo – taip jį iki pat mirties vadino ne tik bendramoksliai…

DEBESKUKŪTĖ

Mano skaitymo istorija

Knygos – tarsi įlankos, kur įplaukus staiga pasikeičia klimatas, atmosfera, nustoja galioti realaus pasaulio dėsniai. Kartais neatsimenu siužeto, veikėjų vardų, bet pamenu nuotaiką, kurios apgaubta yra ta knyga, spalvas, kvapus ar kažkokią neesminę detalę. 
KOSTAS POŠKUS

Skundikų dienos

Važiuodamas miesto autobusu buvau liudininkas scenos, kai padoraus amžiaus pilietis, pagarbiai vadinamas senjoru, bandė įsiropšti kvėpavimo organus prisidengęs prekybos centro maišeliu. Būtų juokinga, bet neleidęs jam įlipti vairuotojas grasino pranešiąs policijai. Atsirado nemaža progų paš…ti artimui savo dėl karantino taisyklių nesilaikymo…

AUDRA BARANAUSKAITĖ

Demencija

Girdėjau, žmonės, praradę atmintį, būna pikti, o mano mama, atvirkščiai – žaviai šypsosi.
Nesvarbu, kam – žmonių galvoms ekrane ar visiems praeiviams be išimties. Tiesa, dabar – kaukės, bet ji jų nesideda, todėl einam į mišką. Medžiams ir krūmams ji kol kas nesišypso.
LAIMANTAS JONUŠYS

Paprasto pasaulio ilgesys

  Išeini į gatvę, ir tave sutinka paprastas šaligatvis, sudurstytas iš betono plytelių, šalia paklotas asfaltas, stovi mūriniai namai, eina žmonės – gyvi kūnai, apsiklostę apčiuopiamomis medžiagomis, prieš akis visas materialus pasaulis, ir tai, ko negali paliesti rankomis, palieti akimis tau suvokiamoje ir aprėpiamoje erdvėje. Išeini į miestą ir susitinki su draugais, su gyvais žmonėmis, tari jiems žodžius, kurie skamba…

VITALIJ BINEVIČ

Pokalbis, nugirstas gatvėje…

Man daugiau neskauda. Aš tave sėkmingai užmiršau. Mes pasielgėme kaip suaugę žmonės ir mums pavyko net išlikti draugais. Mes daug ko vienas iš kito išmokome. Bet, kale, kodėl tu tušinuku pribraukei mano Schopenhauerio tomelyje?!

NOJUS SAULYTIS

Filmavimai ir 31-osios metinės

taip pat norėjau pranešti, kad esu pakviestas dalyvauti 31-ajame „Poetiniame Druskininkų rudenyje“. jis vyks spalio 9–11 dienomis (man atrodo). tuo metu man yra darbo dienos. kadangi norėčiau sudalyvauti, teiraujuosi galimybių. ar būtų įmanoma pasiimti atostogų?

VLADAS MOTIEJŪNAS

Į Seimą!

  Gavau knygelę su visų kandidatų į Seimą sąrašais. Bestudijuojant kilo paikoka mintis. Tiek pavardžių, daug tokių vaizdingų, kad susidėlioja į vientisą siužetą. Palieku jį sudėlioti patiems skaitytojams. Nusakysiu jį bendrais bruožais: į Seimą taiko naujokas. Vadinkim jį Nausėda (nepainioti su Prezidentu) – 13 sąrašo 42 numeris. Patardomas, pavaišinamas, net nugirdomas, atsiduria miške, prie ežero, kur jam ima vaidentis. Galiausiai…

AUŠRA DAMBAUSKIENĖ

Televizorius, aš ir lietuvių kalba

  Šnekamąją gimtąją kalbą ėmiau jautriau girdėti tik studijų metais, bandydama vaidinti studentiškame teatre. Ten gerokai patvarkė mano kirčiavimą, apravėjo barbarizmus. Būdavo, kad ir draugas filologas mesteldavo vieną kitą pastabėlę. Iki tol kalbėjau kaip pakliūva – ir kaunietiškai (esu trečios kartos kaunietė), ir mokykliniu slengu. Pamažėle atsirado diskomfortas klausantis puskalbe bendraujančios vyresniosios kartos artimųjų, augusių prie dviejų okupantų, o prieš…

ERLA

Bedangtis

  – Tu. Blogai. Atrodai, – kapoja motina. Koks metų laikas. Rodos, vėlyvas ruduo. Nutrinksėję obuoliai, patvorį nutaškiusios sultingos avietės. Pamaloninti skonio receptoriai, bet ne vitališkumas. Slankioju ir sliūkinu. Gal per daug maudžiausi ir per daug irklavau ežere, į kurį suteka daug mirčių. – Blogai atrodai, vaikeli, – tėvo balsas su rūpesčio gaidele. Jis serga nepagydoma liga. Aš nesergu. –…