LiteratūraŠis bei tas
Šimtas metų
Prieš šimtą metų gimė mano senelė – nugyvenusi namų šeimininkės gyvenimą, mirė jau šiame amžiuje. Kiekvienam gyvenimo atvejui žinojo po patarlę ir išmokė mane nelabai švankių dainuškų, kurių viešai cituoti nenorėčiau. Vaikystės vasaros prabėgo senelių vienkiemyje – „brandžiu“ sovietmečiu atokiame, dar pagal smetoniškus papročius gyvenančiame kaime: ereliukas (toks dviratis), meškerė iš lazdyno ir mergaitės iš Šiaulių. Senelis kartais išvarydavo…
Karantinas baigėsi. Tegyvuoja karantinas
Tik prasidėjęs „Kino pavasaris“ irgi pažymėtas karantino stigma – jame pandemijos metu kurti filmai arba filmai, kuriuose jau vaizduojami įvykiai, vykstantys pandemijos fone. Toks yra kontroversiškasis rumunų režisieriaus Radu Judės filmas „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (2020)…
Sagaalganas, Baikalo žiema ir laimės paieškos
Pirmiausia „laimės“ ieškoti leidausi į Čiukčiją. Draugės ištarta frazė: „Atsargiai, Sašenka, Čiukčijoj visos svajonės išsipildo“ – tapo intriguojančiu kelrodžiu. Nuoširdžiai pasakysiu, jog visai nesiorientuoju vietovėse, todėl nuolat atsiduriu kažkur, kur eiti nė neketinau ir kur manęs, lyg tyčia, laukia geriausi susitikimai ir kadrai.
Intoksikacija
Aš net neįsivaizduoju, ar iš neturėjimo, ką veikti, ar iš didelių ambicijų, polėkio, (ne)apsiskaitymo, jaunystės, televizijos ir interneto įtakos, ar dėl kokios kitos magijos nekenčiau teatro. Pirmiausia ėmiau nemėgti draugų, tada šeimos, tada beveik visų aplinkinių, o galiausiai teatro. Ypač teatro. Iš pradžių jo nekenčiau viena. Iki tol į teatrą eidavau tikrai dažnai, tad negali sakyti, kad mačiau tik…
Pozityvus teroras
Pastaruoju metu dažnai savo internetinės erdvės burbule matau „iškrentančius“ tekstus apie tai, kaip žmonės išmoko mylėti savo kūną. Kaip anksčiau nemylėjo, o dabar labai myli. Kaip sąmoningai, tarsi fenomenologai, patyrė kūno fenomeną iš esmės ir su juo „susidraugavo“.
Mirė Džonsonas
Ne, ne Amerikos prezidentas, ne tas, kur už kelis milijonus dolerių iš Rusijos nusipirko Aliaską, ir net ne kitas, o tiesiog žmogus, kurį pažinojau nuo seno kaip jaunesniojo brolio klasės, o paskui ir politechnikos studijų draugą. Išvertus jo pavardę į anglų ar kurią nors skandinavų kalbą, tai ir būtų Džonsonas. Pravardė prigijo – taip jį iki pat mirties vadino ne tik bendramoksliai…
Mano skaitymo istorija
Skundikų dienos
Važiuodamas miesto autobusu buvau liudininkas scenos, kai padoraus amžiaus pilietis, pagarbiai vadinamas senjoru, bandė įsiropšti kvėpavimo organus prisidengęs prekybos centro maišeliu. Būtų juokinga, bet neleidęs jam įlipti vairuotojas grasino pranešiąs policijai. Atsirado nemaža progų paš…ti artimui savo dėl karantino taisyklių nesilaikymo…
Paprasto pasaulio ilgesys
Išeini į gatvę, ir tave sutinka paprastas šaligatvis, sudurstytas iš betono plytelių, šalia paklotas asfaltas, stovi mūriniai namai, eina žmonės – gyvi kūnai, apsiklostę apčiuopiamomis medžiagomis, prieš akis visas materialus pasaulis, ir tai, ko negali paliesti rankomis, palieti akimis tau suvokiamoje ir aprėpiamoje erdvėje. Išeini į miestą ir susitinki su draugais, su gyvais žmonėmis, tari jiems žodžius, kurie skamba…