LiteratūraŠis bei tas
Pusė keturių lovoje
Visuotinė istorija, matyt, gali būti taip rašoma: autoriui mintys apie lovą ir jos praktinę reikšmę visuotinei istorijai į galvą atėjo lovoje, paryčiais, kaip rašo K. Sabaliauskaitė. Beveik kiekvieną rytą pabudęs galiu net nežiūrėti į laikrodį, nes jis rodo tą patį laiką – pusę keturių. Todėl ir tekstą reikia pavadinti „Pusė keturių lovoje“.
Naujieji metai
Ankstyvas pirmosios naujųjų metų dienos rytas. Antanas jautėsi išsekęs. Pažiūrėjo pro langą į savo kiemą. Pamatė du balandžius. Pagalvojo, kad tų purvinų paukščių gyvenimas turbūt šimtus kartų geresnis už jo paties. Nuėjo į tualetą. Apžiūrėjo savo veidą veidrodyje. Labiausiai norėjo sulįst į unitazą ir nuleisti save kanalizacijos vamzdžiu. Pamėgino išsišikt. Bent dalį savęs nuleistų.
Kaip mokytis lietuvių kalbos, arba linksmai liūdnas vadovas pradedantiesiems
Lietuvių kalboje yra tik trys laikai: praeitis, dabartis, ateitis. Dėl praeities nerimaujama, dabartis gąsdina, o ateitis kelia siaubą.
Gerų akių Vipsas
Negaliu labai skųstis, dabar kiti laikai. Būdos, būdelės – dar kaime išlikusios, o mieste štai vienam bute su draugu ir drauge jų lovos kojūgaly miegu. Ėdam, atsiprašau, valgom prie bendro stalo. Vonioj mane maudo, prausia, kirpyklon, gydyklon vežioja. Tiesiog nuostabus žmogiškas gyvenimas.
Mano romanas su lietuvių kalba
Aš tik pradėjau mokytis lietuvių kalbos ir nuėjau į kavinę su lietuviu vaikinu. Tai buvo rudeninių šalčių laikas – karšto vyno laikas Vilniuje. Gudiškai sakome глінтвайн, bet lietuviškai tai bus karštas vynas. Kai padavėjas priėjo ir paklausė, ko mes norėtume, aš drąsiai, nuoširdžiai ir greitai atsakiau: „Karštas vyras!“
Ratas
Tarkim, atsitinka tokie dalykai: bibliotekose metų metais nesilanko skaitytojai, knygynai tušti, koncertų ir teatrų salėse ant kėdžių nusėda dulkės. Ateina didžiosios tylos metas. Kaip po paskutinio karo. Tauta susitaiko su desperacija, užvaldo visuotinė apatija. Vyriausybėje kultūros ministro kėdė tuščia. Per kadaise vykusias šventes didžiosios sostinės aikštės tuščios…
Būtis ir kartotė
Užsiimdami ekspresyvia abstraktaus motyvo kartote, išgyvename kūrybą kaip aukščiausią egzistencinį aktą. Per tam tikrą akies trūkumą redukuojame žvilgsnio struktūrą, o ir tikrovę sudarančius elementus tokiu būdu, kad pasitelkę kartotę ir būties pratimus galime sintezuoti esminių tikrovės elementų vaizdinį ir atlikti tikrovės esaties konstrukciją.
Sakalas; Suopis
Aš sugavau sakalą. Rankomis. Nežinau, ar dar kam nors yra tai pavykę. Man viskas klojosi labai paprastai. Išėjęs pro duris, už obels, netoli sienos pamačiau jį. Primygęs kojomis, suleidęs nagus, snapu jis plėšė gerklę balandžiui.
