LiteratūraŠis bei tas
Rudens gėrybės
Pirma prie durų atrasta dėžutė jokių keistenybių nežadėjo. Atrodė, paprasčiausias siuntinys iš didžiausio pasaulyje prekybos internetu tinklo. Ir adresas užrašytas teisingas. Tik adresatas niekam iš mūsų, tuo adresu gyvenančių, nežinomas. Arthur Hardy. Tvirtas vardas ir pavardė, pamaniau. Stipriai skamba, kai balsu sau garsiai pasakai. Nunešęs padėjau užpakalinėje verandoje ant grindų.
Trys siaubaitės pasakaitės (3)
Vieną gražią saulėtą dieną (ypač giedrų dienų papartis nemėgo) miške pasirodė mergina su tatuiruote. Papartis iš pradžių nekreipė į ją dėmesio, nes nemažai jau matė ir merginų, ir tatuiruočių. Bet jai prisiartinus sustingo – netgi vėjas nesugebėjo jo pajudinti. Merginos koją puošė paparčio lapas! Ne visai tokios žalios spalvos kaip jis pats, beeet… Paparčiui kilo įtarimas. Ji galėjo būti iš tų ieškotojų, kurių jis taip bijojo.
Moris
Atidaviau morį į zoologijos sodą. Kai grįžau namo, iš pradžių Lilė be garso verkė, tada piktai švokštė, paskui užsidarė savo kambaryje ir nepasirodė vakarienės. Temstant išėjau į mansardą ir kurį laiką išsiblaškęs spoksojau į kačių ėdalo likučius baltame plastikiniame dubenėlyje. Katinas nesirodė jau dvi dienas ir mane tai šiek tiek neramino. Į kaimynų kiemą įsuko surūdijęs pikapas, šaligatviu pralėkė…
Tėvas
Čiurlių vasara
Vasaros, kaip ir kiti metų laikai, nepriklausomai nuo mūsų valios ir norų kartojasi, atmintyje susilieja į ištisinę grandinę, keičiamės tik mes. Tam nereikia žiūrėti į veidrodį, tikrinti paso duomenų, tereikia pasirausti savo atmintyje ir paieškoti praėjusiais metais veiktų ar nenuveiktų darbų, pabandyti prisiminti tuometines nuotaikas, išsipildžiusius ar neišsipildžiusius norus, kad pajustum praeinančio laiko tylų šiurenimą. Asmeninė patirtis rodo, kad…
Geltonieji krokai
Šiauliai. Katedros varpams skelbiant vidudienį, stumiu vežimuką. Išsitraukiu telefoną, fotografuoju žydinčius geltonuosius krokus. Prieina, – tiesą sakant, taip netikėtai, kad tiksliau būtų sakyti „priskrenda“, – moteris su šluota. Tai fotografuojat, klausia. Aha, sakau. Visi dabar fotografuoja, o varpai skamba, paukščiukai čiulba – niekam neįdomu…
Tėvelis
– Geriau nebekalbėkim apie politiką, mes be politikos taip gražiai sugyvenam, – nuleidžia garą Žana. – Kam mum ta politika. Bet žinok, kad mano tėvelis lig pačio Berlyno nuėjo, rankos mūšiuose neteko. Kiek visko patyrė, – piktai raudonu lūpdažiu brūkšteli per lūpas Žana.
Bukinistės istorijos (2)
Sapnai ir tikrovė
Išeinate iš kažkurio pavasarinio šeimos susibūrimo, kaip būdavo įprasta, į Nemuno krantą. Jisai sraunus teka, mes sotūs ir laimingi einame neskubėdami, šnekučiuodamiesi nieko neįpareigojančiomis temomis – pašnekesiai apie nieką. Mūsų draugija išsiskirsto mažomis grupelėmis: plepančios moterys tolsta ir pradingsta tamsuojančiame miškelyje, atsiliekantis vyriškis su nenuorama vaikeliu lieka kažkur už tavęs. Stengiesi išlaikyti ryšį tarp jų, šnekučiuojiesi su sutiktomis žygeivių…
Rygos eskizai: Maskvos priemiestis
Čia vietiniai yra kuo įvairiausi – plautais ir neplautais plaukais, visai be plaukų, su treningais (ir kartais tik su treningais), panelės su aukštakulniais, pagyvenusios moterys su šunimis. Dažniausia ganėtinai uždari, bet kartais labai šnekūs; kartą pamačiau praeinančią moterį su didžiuliu šunimi.
