LiteratūraŠis bei tas
Bukinistės istorijos (2)
Sapnai ir tikrovė
Išeinate iš kažkurio pavasarinio šeimos susibūrimo, kaip būdavo įprasta, į Nemuno krantą. Jisai sraunus teka, mes sotūs ir laimingi einame neskubėdami, šnekučiuodamiesi nieko neįpareigojančiomis temomis – pašnekesiai apie nieką. Mūsų draugija išsiskirsto mažomis grupelėmis: plepančios moterys tolsta ir pradingsta tamsuojančiame miškelyje, atsiliekantis vyriškis su nenuorama vaikeliu lieka kažkur už tavęs. Stengiesi išlaikyti ryšį tarp jų, šnekučiuojiesi su sutiktomis žygeivių…
Rygos eskizai: Maskvos priemiestis
Čia vietiniai yra kuo įvairiausi – plautais ir neplautais plaukais, visai be plaukų, su treningais (ir kartais tik su treningais), panelės su aukštakulniais, pagyvenusios moterys su šunimis. Dažniausia ganėtinai uždari, bet kartais labai šnekūs; kartą pamačiau praeinančią moterį su didžiuliu šunimi.
Užrašai ant servetėlės suskilinėjusioms lūpoms šluostyti
Pasaulio antinksčiai išskiria adrenaliną, aš žiūriu, kaip prisiimi jį lyg savą, nes kitaip nemoki ir nemokyta. Pastebiu, kad kai pavargsti ir išalksti, mes tampam panašios – vienodi nuogi užaugę vaikai su plaukuose įsivėlusiais pušų spygliais ir keliom neištirpstančiom snaigėm, glostantys savo pašiurpusią odą, prašantys jos netyčia neįskilti; mūsų gyvybės indas turi savybę greitai ištuštėti vos tik truputį prarėžus plonytį…
Vienatvė
Įvirto vidun uždususi, nuo bėgimo parausvėjusiais skruostais ir greitakalbe išpyškino: „Ar turite Valdo Papievio „Odilę, arba Oro uostų vienatvę“?“ – „Ką tokį?“ – linktelėdamas į priekį, pakėlė antakius pardavėjas. Kampe stovinčio pianino klavišais dvi paauglės bandė išgauti melodiją, tad moteris pakėlė balsą: „Papievio „Odilę“! Ką tik įkėlėt į puslapį!..“
Pusė keturių lovoje
Visuotinė istorija, matyt, gali būti taip rašoma: autoriui mintys apie lovą ir jos praktinę reikšmę visuotinei istorijai į galvą atėjo lovoje, paryčiais, kaip rašo K. Sabaliauskaitė. Beveik kiekvieną rytą pabudęs galiu net nežiūrėti į laikrodį, nes jis rodo tą patį laiką – pusę keturių. Todėl ir tekstą reikia pavadinti „Pusė keturių lovoje“.
Naujieji metai
Ankstyvas pirmosios naujųjų metų dienos rytas. Antanas jautėsi išsekęs. Pažiūrėjo pro langą į savo kiemą. Pamatė du balandžius. Pagalvojo, kad tų purvinų paukščių gyvenimas turbūt šimtus kartų geresnis už jo paties. Nuėjo į tualetą. Apžiūrėjo savo veidą veidrodyje. Labiausiai norėjo sulįst į unitazą ir nuleisti save kanalizacijos vamzdžiu. Pamėgino išsišikt. Bent dalį savęs nuleistų.
Kaip mokytis lietuvių kalbos, arba linksmai liūdnas vadovas pradedantiesiems
Lietuvių kalboje yra tik trys laikai: praeitis, dabartis, ateitis. Dėl praeities nerimaujama, dabartis gąsdina, o ateitis kelia siaubą.
Gerų akių Vipsas
Negaliu labai skųstis, dabar kiti laikai. Būdos, būdelės – dar kaime išlikusios, o mieste štai vienam bute su draugu ir drauge jų lovos kojūgaly miegu. Ėdam, atsiprašau, valgom prie bendro stalo. Vonioj mane maudo, prausia, kirpyklon, gydyklon vežioja. Tiesiog nuostabus žmogiškas gyvenimas.
