LiteratūraŠis bei tas
Plekšt
Daug kas Palangoje keičiasi, bet tik ne bobų pliažas. Tas tai stabilus kaip bordiūras. Patinka jis man su visom savo bobom (BOBOM ir ne kitaip, tad, paprašyčiau, jokių čik čirik), jų plepalais ir trauzų turgumi. Bet prie vieno dalyko per tiek metų niekaip nepriprantu – nu, bet kodėl jos save ten taip plekšena? Plekšt plekšt plekšt! – aidu atskrieja,…
Pajūrio splinas
Santykyje su jūra mėgsti atstumą – vanduo nėra tavo stichija, gelmė pavojinga, net į ją žiūrint. Ir įnoringa – šįkart apsiskleidusi lietingų debesų sunkiu, kai visa Lietuva leipsta nuo kaitros. Priimi jos žaidimo taisykles – savaitę rezignuoti apimtai mieguistos ir šiltos pajūrio melancholijos, panašiai kaip Thomo Manno „Užburto kalno“ herojai, smulkmeniškai įsijautę į savo pojūčius nuo vienų pietų iki kitų,…
Verčiamų puslapių šlamėjimas
Tarkim, jūs atsivertėte šitą knygą. Bet į langą įspindo pirmieji tekančios saulės spinduliai… Tarkim, perskaitėte pirmąjį sakinį – jis jus pažadino kaip telefono skambutis B. Radzevičiaus romano „Priešaušrio vieškeliai“ pradžioje. Bet iš tikrųjų suskambo jūsų telefonas, ir jums paskambino iš gana ilgos emigracijos grįžęs draugas… Tarkim, jūs pats irgi rašote, ir leidykloje laukia savo eilės jūsų pirmoji knyga. Bet šiandien…
Muzikinis zoologijos sodas
Tariama, kad tūba orangutangu gimė. Pati priešistorės nepamena, nepamena, kieno buvo pradėta ir kieno įsčiose išnešiota. Tad su ja niekas nešoka, mat kojas mindanti, nepaslanki, nerangi ir gremėzdiška. Jos atodūsiai nemalonūs, kai meilingus žodžius iš savos širdies ištraukusi ausin partneriui kužda. Mat žodžiai neskambūs, ne ta intonacija išsakyti. O tūba kitaip mąsto – kad nėra žvirblis, kuris be reikalo čirškautų,…
Lašiša
„A kiek ta dešra galioja, panele? Sena aš, chi chi, jau visai man… A ta kulšis? A varškė, nujezusmarijakaipniekonematau…“ – vis prasilenkiant ankštoje „Maximytėje“, klausinėja maža bobulytė, lazda baksnodama man koją. Galiausiai susitinkame žuvies skyriuje ir abiejų rankos grobuoniškai tiesiasi lašišos link. „Iki du tūkstančiai septynioliktų birželio dvim pirmos!“ – informuoju jau net neklausiama. „Jūs labai gera ir labai…
Mykoliuko naktis kalnuose
Kai 1941 metų rugpjūtį Tengoje mirė Petriukas, jo tėvelis darbavosi kalnuose, mūrydamas kašaros krosnį. Kažkas turėjo nunešti tėveliui žinią. Kas kitas, jei ne Mykoliukas – šešių vaikų vyriausias? Jam ėjo dešimti.
Nepakeliama (abituriento) būties lengvybė
Dvylikai vergovės metų einant į pabaigą, pradedu vykdyti minčių inventorizaciją. Nes, bent jau teoriškai, smurtas prieš gimtadieninę pinjatą turėtų baigtis saldainiais. Svarbiausias įtikėtinas faktas – Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienam užtikrina teisę gauti geros kokybės ugdymą. Vis dėlto kiekvienas nihilistas žino, kad žodžiai „gerai“ ir „blogai“ iš esmės nesuteikia jokios papildomos informacijos. Subjektyvus asmeninis gėrio apibūdinimas telpa į vieną sakinį,…
Anapus saugumo principo
Skaičiau jaunųjų filologų prozos darbus. Supratau, kad parašyti galima beveik viską, tik kas po to skaitys? Temos tos pačios kaip ir anksčiau (skaičiau 2009 ir 2010 metais) – vaizduotės pasauliai, kelionės laiku, durni tėvai su savo emigracija, alkoholizmu ir pedofilija, grėsmės mokykloje, ankstyvosios poravimosi problemos ir kt.
Bet niekas
Kai tylėsiu, niekas nepasikeis, kai šnekėsiu – niekas nepasikeis. Jeigu kas mano atžvilgiu norės atrasti priežastį, tai atras bet ką. Visąlaik taip būna. Bet tiek to, galima išbandyti, bet niekas nepadės. Jų niekas neišgelbėjo! Mes tikim Nojaus idėja. Kad kažkas ateis ir lieps statyt laivą. Tačiau niekas jų neišgelbėjo. Va kas yra įdomiausia. Niekas mūsų neišgelbėjo nuo pinigų invazijos. Niekas…
