LiteratūraŠis bei tas
Legailas Konstibauskas apie miesto problemas susirašinėja su Le Constibasier
Dar teko ir Lukiškių aikštę lygint. Dabar ten viskas taip gražiai vienoda, medeliai puikiai sukampuoti, suoliukai surikiuoti. Negaliu atsidžiaugt. Tik kažkokia sena bažnyčia ten vaizdą gadina. Kelis gražius namus kitoj pusėj upės užstoja. Bet kai pagalvoju, kaip sunku ją būtų nugriaut, tai net baisu.
Paviljono knygų savaitgalis
Gruodžio 1–3 dienomis jau antrus metus iš eilės itin jaukiame Vilniaus bare „Paviljonas“ vyko žavus literatūrinis vyksmas „Paviljono knygų savaitgalis“…
Iš rašytojų atsakymų kritikams knygų pristatymo vakarais
Šiandienė istorija
Kartoju Tamstai – tekstai geri, bet nespausdinsiu. Jūsų labui. Tik nenusiminkit. Atminkit: „Kam berašytum, pirmiausia sau rašai.“ Pagarbiai.
Kaip rasti pamestus daiktus
Ieškant pamesto daikto pirmiausiai reikėtų nusiraminti, atsipalaiduoti ir pamiršti visus kitus pašalinius reikalus. Tada ant popieriaus lapelio užrašyti tris bet kokius skaičius, tą akimirką šovusius į galvą…
Meilės kalba
Sekmadieniais Belgijoje neveikia jokie prekybos centrai. Jie ir šiokiom dienom po 8 vakaro nedirba. Ir dėkui Dievui. Taip išsilaiko gausybė nedidukių iki išnaktų dirbančių parduotuvėlių. Išliko ir neformalus, šiltas ir paprastas pirkėjo ir pardavėjo bendravimas, kurį kaip juodoji skylė praryja kasos aparato pypsėjimas dideliame prekybos centre. Priklauso ta parduotuvėlė ir dar kelios vienam išeiviui iš Maroko. Joje dirba jauni,…
Nesakykite, kaip mums gyventi, tai mes nesakysim, kur jums eiti
Noris tikėti, yra kažkur tie patys teisingiausi, paskutiniai ir nebeužginčijami žodžiai, bet jų nieks nei matęs, nei girdėjęs ir dėl to filosofai yra liūdni, klerui už prekystalių gerai sekas matematika, o poetai palaipsniui virsta prozininkais. Išsiblaškiusioms sieloms visa tai, ne kitaip. Galbūt kartais, bet labai retai, pasiseka prisėlint ir žvilgtert į grožį, kuris nei moralus, nei teisingas, bet ir…
Leidyklos-spaustuvės linksmybės
Koridoriuje
Senis atrado klausytoją, jam lygiavertį pašnekovą. Mačiau, jis neketino niekur trauktis. Sutrikau, nusukau žvilgsnį, apsimečiau nepastebėjęs, pasimuisčiau, susirūpinęs patikrinau registracijos taloną, kabineto numerį, atidžiai pažiūrėjau į laikrodį, dariau viską, kad tik atrodyčiau labai užsiėmęs.
Plekšt
Daug kas Palangoje keičiasi, bet tik ne bobų pliažas. Tas tai stabilus kaip bordiūras. Patinka jis man su visom savo bobom (BOBOM ir ne kitaip, tad, paprašyčiau, jokių čik čirik), jų plepalais ir trauzų turgumi. Bet prie vieno dalyko per tiek metų niekaip nepriprantu – nu, bet kodėl jos save ten taip plekšena? Plekšt plekšt plekšt! – aidu atskrieja,…
