LiteratūraŠis bei tas
Refleksijos
Rašytojas bare
Vieną įprastą miestui naktį, mažame it kišenė bare, tokiame klaustrofobiškai siaurame, kad visi jame turėjo grūstis lyg autobuse piko valandą, be jokio intymumo trindamiesi vienas į kitą krūtinėm ir užpakaliais, nevyko nieko ypatingo. Nuklaikęs nuo nuovargio barmenas, panašus į elfą iš „Žiedų valdovo“, už baro pilstė gėrimus, regis, su kiekvienu įpylimu blykšdamas ir mažėdamas, kol galų gale iš jo…
Konstibauskas yra visuomeninė kasta
Šiuolaikinės visuomenės analitiko ir sveikam protui nesuvokiamų procesų kritiko Gintaro Zinkevičiaus leksikone dažno termino „konstibauskas“ nei žodynai, nei visažinis internetas nebuvo girdėjęs. Bet štai po publikacijos „Šiaurės Atėnuose“ (I.5) „Google“ paieška pateikia bent šį vienintelį rezultatą. Taigi žodis jau gyvena. Bet vis tiek iki galo (tai yra beveik iš pat pradžių) nėra aišku, su kuo valgyta druska. Kaip…
Laisvė kalbėti ir nusikalbėti
Patriotas iš pašaukimo, lyrikas iš prigimties, o šiaip labai gudrus žmogus svajoja, kaip ne tik gimtojoje tėvonijoje, bet ir visoje šalyje perauklėti visuomenę atgrasant nuo žalingų įpročių, padaryti ją laimingą ir tikinčią šviesiais pažangos idealais. Jeigu tikėsime reklaminiu propagandiniu filmuku, kurio aš, laimei, mačiau tik ištraukėles, jį kaip ankstyvųjų krikščionių persekiotoją Saulių pašaukė balsas iš aukščiau, pervadino Paulium ir…
Replika apie Buroko knygą
Apie artimų bičiulių knygas recenzijų rašyti neverta – vis vien girsi ir pati girsiesi, ką supratus, nes vienaip ar kitaip jį pažįsti, išmanai kontekstą, su kuriuo galbūt kitas skaitytojas, nedalyvaujantis literatų rateliuose ir aprioriškai neturįs feisbuko paskyros, nėra susipažinęs. Bet pasakyti kelis sakinius norisi. Neringa Butnoriūtė išsamioje recenzijoje „Šiurpoka metafizika Vilniaus fone“ (www.skaitymometai.lt), aiškindamasi autoriaus motyvą laikytis sąžiningumo, mini…
Gamta ir kiti landsbergiai
Skrendantis varnas pažvelgė žemyn ir sušuko: „Ei!“ Iš apačios suklususi močiutė nusitaikė į paukštį svaidykle, sumurmėjo Mormonų knygos prakalbos žodžius, tačiau supratusi, kokią klaidą tuoj padarys, susimąstė. Negi svaidysi dantų protezus į kvailus paukščius? Bobulė sušvilpė ir iš trobos iššoko keturpėsčias bedantis vyras. Jo nyčiški ūsai veikė kaip katės, tad tuoj pajutęs grobį puolė į medį gaudyti sau pietų.…
Šiaip tai niekada nenorėjau šuns
Kai Kalėdų išvakarėse brolis su manimi nepasitaręs – o juk gyvename tame pačiame bute – ant rankų lyg pliušinį žaislą pro duris įsinešė trijų mėnesių rotveilerį, kurį laiką šį faktą ignoravau. Sakiau sau, kad tai tik pakrikusios mano vaizduotės pramanas ir netrukus, kai pagaliau išsimiegosiu, juodojo šuns nebeliks nė kvapo. Būtent kvapas pradėjo erzinti pirmiausia – visas naujojo buto koridorius…
Internetas ar lazda
Visai ne visagalis tas internetas su savo gūglais ir kitais prajovais. Daug, net labai daug ko negaliu jame surasti. Ko reikia, beveik niekada nerandu. Štai reikia surasti tokio Wacławo Korabiewicziaus nuotrauką jaunystėje – nėra, nors imk ir važiuok į Varšuvą dėl jos. O jei randu, tai ko nereikia (to paties W. Korabiewicziaus nuotrauką senatvėje), bet ko reikėjo arba dar…
Viena Ivano Denisovičiaus diena pagal Harvardo universitetą:
Ankstų rytą pakirdęs Ivanas Denisovičius pasijuto esąs niekatrosios lyties čiainiku. Išsilavinę piliečiai tą subrendusią ir formą įgavusią nuojautą mokėtų grakščiai pavadinti, nes visai panašiai yra nutikę kitam herojui, tapusiam vabalu. Bet mums ir taip viskas aišku…
Nutikimas
Šiandien, kaip ir kasdien, užrakinau buto duris ir išėjau į lauką. Ir kaimynė pro langą stebėjo mane išeinant. Ir higienos prekių parduotuvė atsidarė kaip tik tuo metu, kai žingsniavau pro šalį. Bet tik troleibuse pastebėjau, kad kišenėje nėra telefono. Nei vienoj, nei kitoj; nei krepšyje nėra. Galvoju, apsieisiu aš be to mobilaus. Gal nieks neskambins, o jei ir skambins,…
