LiteratūraŠis bei tas
Amžinos kasdienybės laiptai
Šimtų šimtai lipo, tūkstančių tūkstančiai kopė, leidosi, pulkų pulkai mindė, aukštyn žemyn. O laiptai vis tokie patys kaip studijų laikais, prieš keliasdešimt metų, tik stipriau numinti, nubrūžinti nepaliaujamo kopimo ir nusileidimo.
Randas
– Tau kur? – nužvelgia nuo susitaršiusių plaukų iki raudonų batukų.
– Prie Bernardinų.
– Šiaip tai aš dirbu tik stoties rajone.
– Aaa… – nutęsiu jau su šiokiu tokiu siaubu.
– Nu galiu nuvežt už dešimt eurų.
Nesuvalgytas Bukowskis
Į leidyklos „Kitos knygos“ dvidešimtmečio vakarėlį, vykusį „Paviljono“ knygų savaitgalį, sugužėjusi minia gavo torto su Bukowskio atvaizdu – šio autoriaus knygos vertimą leidyklos galva ir siela Gediminas Baranauskas išleido patį pirmą. Pjaustyta nuosaikiai – kad ant torto glajaus atspausta rašytojo nuotrauka kuo ilgiau išliktų nepažeista. Jaukus ir kompaktiškas devintus metus vykstantis „Paviljono“ knygų savaitgalis ir rašytojams, ir skaitytojams jau…
●
Dvi dienos prieš rudens saulėgrįžą.
Išlendu iš gūžtos. Saulės spinduliai jau nebeakina, tik švelniai krenta ant kaimo. Aplink laksto mano seserų mažiausieji, vaikydami vištas. Tuo tarpu moterys, ruošdamosi žiemai, verpia jau nukirptą avių vilną. Lėtai prisliūkinu prie bendro laužo.
Pranašingas voras
Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio.
Svolačius
– Kaip ten pas mus žydi hortenzijos, – kalba tarsi pati sau mums vaikštinėjant po parką. – Ir namai Mariupoly labai gražūs.
Nieko neatsakau. Mėginu įsivaizduoti skylę vietoj Vilniaus senamiesčio, bet smegenys pakimba, galima išprotėt.
Namas su vokiečiu
Angliškuose siaubo romanuose seni gebenėmis apipinti namai parduodami su vaiduokliais. Tokie net brangiau kainuoja. Atvyksta kinai mėgautis britišku šiurpuku ir erzacmokslininkai su aparatūra tyrinėti vaiduoklių mokslo. Tačiau mano istorija dar įdomesnė. Apie namą su vokiečiu.
Neskoningas didelis mėlynas pliušinis dramblys
Nemačius aš kitų tokių žmonių kaip mano draugai. Esame šviesios asmenybės. Kaip vyresnės šviesios asmenybės sako, – Lietuvos ateitis. Baigę geras ir geriausias šalies gimnazijas, įstoję į geras ir prastesnes Vilniaus bei kitų Europos didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas.
Šunio karčios ašaros
Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?
Greiti ir kerštingi
Už savęs pastebiu mėlyną žibintuką. Panikuoju, hiperventiliuoju. Galvoje atsiverčiu TOP 10 pispročių policijai žurnalą. Mano žmona nėščia, blet, aš pana. Aš nėščia? Bet vaiką pakelėj pamečiau gal. Ne, netiks.
