LiteratūraŠis bei tas
●
Dvi dienos prieš rudens saulėgrįžą.
Išlendu iš gūžtos. Saulės spinduliai jau nebeakina, tik švelniai krenta ant kaimo. Aplink laksto mano seserų mažiausieji, vaikydami vištas. Tuo tarpu moterys, ruošdamosi žiemai, verpia jau nukirptą avių vilną. Lėtai prisliūkinu prie bendro laužo.
Pranašingas voras
Keletą dienų nevažiavau automobiliu. Turbūt pamanęs, kad automobilis nebenaudojamas, kabinoje neaišku kaip prasmukęs įsitaisė voras. Tinklą numezgęs, pasalaudamas, laukė grobio. Čiupau ir išmečiau pro langą. Bet voras nepasidavė, beskriedamas nutiesė lipnų siūlą ir užsikabino už veidrodėlio.
Svolačius
– Kaip ten pas mus žydi hortenzijos, – kalba tarsi pati sau mums vaikštinėjant po parką. – Ir namai Mariupoly labai gražūs.
Nieko neatsakau. Mėginu įsivaizduoti skylę vietoj Vilniaus senamiesčio, bet smegenys pakimba, galima išprotėt.
Namas su vokiečiu
Angliškuose siaubo romanuose seni gebenėmis apipinti namai parduodami su vaiduokliais. Tokie net brangiau kainuoja. Atvyksta kinai mėgautis britišku šiurpuku ir erzacmokslininkai su aparatūra tyrinėti vaiduoklių mokslo. Tačiau mano istorija dar įdomesnė. Apie namą su vokiečiu.
Neskoningas didelis mėlynas pliušinis dramblys
Nemačius aš kitų tokių žmonių kaip mano draugai. Esame šviesios asmenybės. Kaip vyresnės šviesios asmenybės sako, – Lietuvos ateitis. Baigę geras ir geriausias šalies gimnazijas, įstoję į geras ir prastesnes Vilniaus bei kitų Europos didžiųjų miestų aukštąsias mokyklas.
Šunio karčios ašaros
Jau kurį laiką man neduoda ramybės vienas vaizdinys iš Biliūno „Brisiaus galo“. Tas vaizdinys – tai Brisiaus snukiu riedančios gailios karčios ašaros. Kaip jas suprasti? Kaip šuo gali verkti?
Greiti ir kerštingi
Už savęs pastebiu mėlyną žibintuką. Panikuoju, hiperventiliuoju. Galvoje atsiverčiu TOP 10 pispročių policijai žurnalą. Mano žmona nėščia, blet, aš pana. Aš nėščia? Bet vaiką pakelėj pamečiau gal. Ne, netiks.
nužudyk savo mieluosius (kill your darjeelings)
po tos dienos, kai manyje mirė verlibras, pradėjo verkti miražiniai kolibriai, o sutampantis whitmanas vietoj sparnų išsiaugino vibracijas žudančias sirenas. diena pasekė pasakas nakčiai, pastaroji užmigo ir ritmas sumušė savo taktą – vėl prasidėjo nauja diena. bytnikų poetai pagimdė marių buroką, suapvalintą viena raide. norėčiau (šį žodį skaityti rainerio naracija), jog ginsbergas mirtų, kai man būtų sukakęs menkas dvidešimtmetis.…
Bukinistės istorijos (6)
Šeštadieniniai:
– Sveiki, aš ieškau tokios knygos, nepamenu pavadinimo, tik žinau, kad pavargau skaityti telefone, ten apie kažką, kas išeina į kabaką ir patenka į kitą laiką, gal galit patikrint, ar turit tokią knygą?
Anoniminės kritikos manifestas
Anonimiškumas įgalina ne tik kritiką, bet ir žodžio laisvę. Žinoma, ji daug kam tampa išsidergimo – „neapykantos kalbos“ – pateisinimu. Tai nereiškia, kad neturime jausti ir reikšti neapykantos, bet ji turi būti pamatuota, argumentuota ir pagrįsta. Reali kritika turi save pateisinti.
